Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-05 |
Klaipėdos uosto direkciją ir daugiau nei prieš šimtą metų skalaudavo įvairios politinės bangos. Apie tai liudija dabar Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai.
Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje 1925-ųjų spalio 27-ąją rašė, kad krašto Seimelio rinkimus laimėjusios vokiškosios partijos, susivienijusios į Einheistfrontą, esą ketina dirbti „iš vien su Lietuvos Valdžia, jeigu ji stovės ant autonomijos pamato ir laikysis konvencijos“. Tačiau kartu gubernatorius nurodė ir pirmąjį iš Einheistfronto siekių, visiškai nepalankų Lietuvos centrinei vadžiai – kad Uosto direkcijos vadovu taptų Tautų Sąjungos deleguotas norvegas Yngvar Kjelstrup.
Sudėtinė 1924 m. gegužės 8 d. pasirašytos Klaipėdos krašto konvencijos, kurioje buvo numatytos jo valdymo sąlygos, dalimi buvo ir Klaipėdos uosto statutas. Pagal jį Lietuvos vyriausybė apsiėmė išlaikyti ir vystyti uostą, o jo valdymui buvo suformuota trims metams skiriama trijų asmenų Uosto direkcija. Vieną skirdavo Lietuvos vyriausybė, kitą – Klaipėdos direktorija, trečią, kuriam priklausė diplomatinės privilegijos – Tautų sąjungos susisiekimo ir tranzito komisijos pirmininkas. Pastarasis Uosto direkcijos narys negalėjo būti Nemuno kranto valstybės pilietis. Pirmininką rinkdavo pačios direkcijos nariai. Direkcijos biudžetą tvirtindavo Lietuvos vyriausybė. Pati direkcija skirdavo uosto kapitoną.
Y. Kjelstrup prisijungė prie Lietuvos vyriausybei atstovavusio inžinieriaus, buvusio susisiekimo ministro Tomo Naruševičius ir Klaipėdos direktorijai atstovavusio jos pirmininko Endriu Borcherto.
Pasak J. Polovinsko-Budrio, kad įgyvendintų minėtus savo siekius, Einheistfrontas ketino E. Borchertui ir toliau pasiūlyti vadovauti direktorijai, tačiau su sąlyga, kad jis atsisakys posto Uosto direkcijoje, o į jo vietą būtų pasiųstas įtakingas vietos politikas ir verslininkas Joseph Kraus.
„Su tokiu pasiūlymu negalima sutikti, nes per 2-3 mėnesius jie pasireikštų nepasitikėjimą Borchertui kaipo Direktorijos Pirmininkui. Į tai aš atkreipiau Borcherto domę“, – rašė gubernatorius.
Istorikė Sandra Grigaravičiūtė Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašo, kad minėtojo norvego veikla Klaipėdos uosto direkcijoje buvo prasidėjusi nuo nesusipratimo – jis esą tikėjosi būti direkcijos pirmininku ir įsižeidė, kad bus tik nariu. Nesusipratimą užglaistė Lietuvos diplomatas Skandinavijai Ignas Šeinius, specialiai dėl to aiškinęsis su Norvegijos užsienio reikalų ministru Johanu Liudwiku Mowinckeliu bei Švedijos užsienio reikalų ministru Östenu Undenu.
Vėliau, 1926 metais, anot jos, Y. Kjelstrupas 1926 m. įsivėlė į intrigas direkcijoje, nes veikė išvien su vokiečių šovinistais.
„Uosto direkcijos posėdžiai neapsieidavo be konfliktų tarp jo ir kitų narių. Kjelstrupas kartu su krašto seimelio prezidiumo nariais mėgindami atimti uostą iš Lietuvos pasiuntė skundą Tautų Sąjungos sekretoriui (jame Klaipėdos krašto seimelis, remdamasis Tautų Sąjungos Tarybos rezoliucija, skundėsi dėl finansinio atsiskaitymo ir kitų tariamų Klaipėdos statuto pažeidimų), rūpinosi gauti audienciją Ženevoje“, – rašo S. Grigaravičiūtė.
Pasak istorikės, dėl kilusių ginčų Y. Kjelstrupas galiausiai buvo atleistas iš pareigų 1928 m. balandžio 1 d.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
rašysite apie Klaipėdos Krašto konvenciją, ar tai įslaptinta, ar uždrausta?
Rašiau ir nekart
Vienas iš rašinių.
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/12/30/klaipedos-perdavimas-lietuvai-kaip-pesimizma-ir-desperacija-kelusi-situacija-tapo-sekmes-istorija/