Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-12 |
Šiais metais Rusijos valdžia pradėjo esmingai riboti šalies gyventojams prieigą prie pasaulinio tinklo. Pesimistai kalba, kad „čeburnetas“ – pagal populiarų multiplikacinio filmo herojų pavadintas nacionalinis intranetas – yra ne tolima antiutopija, o artimiausia e-ateitis.
Sparti Rusijos interneto mokinystė
Sugriuvus Sovietų sąjungai vargiai kas galėjo numatyti, kad Rusija taps viena iš skaitmenos pasaulio lyderių. Tada jos atsilikimas buvo matuojamas dešimtmečiais. Tačiau per istoriškai trumpą laiką šalis išsiveržė į technologijų avangardą. Tam praėjusiojo amžiaus pabaigoje palankiai sukrito žvaigždės: stipri matematinė mokykla, menkas valstybės kišimasis. Netgi šalies trūkumai tam buvo palankūs: jauni, intelektualūs, ambicingi rusai negalėjo konkuruoti su banditais ir valdininkais dėl materialinių aktyvų – naftos, dujų, metalų – todėl realizuoti save galėjo tik ten, kur stipresni, bet bukesni veikėjai dar neįžvelgė perspektyvų.
XX amžiaus pabaigoje įkurtos tokios technologijų bendrovės kaip „Yandex“ ir „Ozon“, jau šiais laikais tapusios svarbia Rusijos ekonomikos dalimi.
Talentu pertekliumi šalis dalijosi su pasauliu: kriptovaliutą ethereum sukūrė V. Buterinas, finteko platformą „Revolut“ N. Storonskis. Jau po karo pradžios emigravę A. Voložas ir O. Tinkovas sėkmingai vysto projektus JAV ir Lotynų Amerikoje.
Pažangesnė už Europą
Skaitmeninių paslaugų srityje Rusija iki šių metų jau pastebimai buvo pralenkusi Europą. Mūsų kontinentas iki šio amžiaus buvo neblogai išvystęs paslaugas, šiuolaikiniu žargonu tariant, oflaine, todėl neskubėjo pereiti į onlainą. Tuo metu Rusija, neturėdama tokio išvystyto paslaugų sektoriaus, galėjo iš karto šokti į aukštesnį technologinį lygį ir ta galimybe pasinaudojo.
Papildomai Europos skaitmeninę pažangą stabdo privatumo reikalavimai, kurie Rusijoje yra gerokai švelnesni – „draugas majoras“ iš represinių struktūrų tik džiaugsis turėdamas kuo išsamesnę skaitmeninę vartotojo metriką.
Viešajame Rusijos transporte, ir ne tik, populiarus buvo „atsiskaitymas šypsena“ (facepay) pagal biometriją. Bekontaktės bankinės kortelės pralenkė grynuosius atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Pagal technologijų skvarbą kasdieniniame gyvenime Rusija artėjo prie pažangiausių Pietryčių Azijos šalių.
Taikinyje – VPN
Virtualiuoju privačiu tinklu (angl. VPN) Rusijoje naudojasi bent trečdalis žmonių. Ši paslauga vartotojui leidžia ne tik saugoti savo privatumą, tačiau ir suteikia prieigą prie Rusijoje blokuojamų adresų. O tokie yra toli gražu ne tik opoziciniai resursai – ekstremistiniu Rusijoje laikomas net „Facebook“, trukdoma „Youtube“ transliacija.
VPN naudotojų kiekis toks didelis, kad valdžia nedrįsta kriminalizuoti jo naudojimo. Vietoje to tarnybos stengiasi blokuoti paslaugos teikimą. Tai klasikinės technologijų lenktynės tarp kardo ir skydo: tobulėjant kardui, tenka tobulėti ir skydui. Visiškai aišku, kad VPN paslaugos teikėjams teks skirti daugiau resursų gynybai nuo cenzorių, tad ši paslauga brangs tiek, kad ją įpirkti galės tik pasiturintys vartotojai.
Iš aukštai kristi yra skaudžiau
Balandžio pradžioje surengtas trumpas mobilaus interneto šatdaunas praktiškai parodė, kiek giliai į ekonominį šalies audinį jau yra įaugusios e-paslaugos. Neveikė bankų, taksi, picų išvežiotojų programėlės. Teko skaityti, kad dėl tos pačios priežasties neveikė ir mokami viešieji tualetai, o tai dar skubesnė bėda nei alkis.
Verslas ir gyventojai dėl reguliarių mobilaus interneto sutrikimų prisimena senovinius sprendimus: atsirado pranešimų gaviklių (peidžerių) paklausa, padidėjo popierinių žemėlapių pirkimas. Netikėtai išlošė patys konservatyviausi vartotojai, dar turintys laidinį internetą.
Ekonominės pasekmės
Kol kas ekonomines interneto varžymo pasekmes Rusijoje sunku įvertinti, nes situacija yra kintanti. Ekonomistai apytiksliai skaičiuoja – jeigu reikalai toliau judės ta linkme, šaliai tai kaštuos apie 1 procentą BVP. Tai iškart gali nublokšti Rusiją į recesiją, nes šiemet apskritai buvo planuojamas tik nulinis bendrojo vidaus produkto augimas.
Tačiau jau dabar kai kurios gyvybiškai nuo mobilaus interneto priklausančios įmonės nusirito į krizę. Kelis kartus per pusmetį MOEX smuko kapitalizacija tokių savo sričių lyderių kaip „Delimobil“ (trumpalaikė automobilių nuoma) ir „Whoosh“ (trumpalaikė paspirtukų nuoma).
Telegramą dusins iki galo
Nepaisant šovinistinės, militaristinės visuomenės dalies protestų, Rusija apsisprendė nuosekliai blokuoti „Telegram“ (atvirojo kodo programėlė, skirta susirašinėjimams ir pokalbiams) paslaugą. Telegramas turi, neaišku kiek pelnytą, saugaus instrumento reputaciją.
Kol jis Rusijoje prieinamas, čeburnetinis mesendžeris „Max“ populiarėja lėtai. O pastarojo plėtra šalies valdžia yra suinteresuota. Nors, vartotojų atsiliepimu, „maksas“ padarytas labai kreivai, jame jau yra įsiūtos šnipinėjimo funkcijos, leidžiančios turėti išsamų skaitmeninį vartotojo profilį. Kažin, ar reikia papildomai pabrėžti, kaip to siekia specialiosios šalies tarnybos.
Politinės pasekmės
Įžvalgesni analitikai čeburneto kūrimą lygina su senovėje vykusia antialkoholine Michailo Gorbačiovo programa ir prognozuoja tokias pat neigiamas politines pasekmes: juk pasikėsinta į bazinius paprasto gyventojo įpročius.
Naivu būtų manyti, kad tas trečdalis rusų VPN naudoja tam, kad pasiektų opozicinius informacinius resursus. Absoliučiai daugumai vartotojų laisvas internetas reikalingas tik dėl pramogų – žaidimų, pornografijos peržiūros. Tačiau kaip tik tai ir leidžia tikėtis politinių nuotaikų pasikeitimo. Nes liberaliosios demokratijos vertybės niekada nebuvo ir nėra populiarios Rusijoje, už jas į gatves minios neišeis. O jau įprasto e-komforto sugriovimas kaip tik gali tapti tuo akmenėliu, kuris nuvers girgždantį autokratijos vežimą.
Parašykite komentarą