Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-04-18 |
Nors Klaipėdos vykdomasis komitetas 1953-iųjų kovo viduryje buvo kreipęsis į srities kolegas, prašydamas dėl lėšų stokos gelbėti žlungančias kolūkinio turgaus dengto paviljono-halės statybas, šis pagalbos šauksmas, matyt, buvo neišgirstas.

„Atvira Klaipėda“, rašinių cikle, rengiamame pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus, pastarosiomis savaitėmis aprašo tai, kas dėjosi 1953-aisiais dėjosi miesto prekybos ir paslaugų sferoje. Viename iš šių rašinių jau buvo paiminėta, kad tų metų kovo viduryje Klaipėdos vykdomasis komitetas konstatavo, jog iš paties turgaus pajamų skirtų 108,5 tūkst. rublių neužtenka minėtų paviljono statybos darbų vykdymui pagal 1952 m. patvirtintą planą. Dėl to apskrities Vykdomojo komiteto buvo paprašyta 200 tūkst. rublių. Liepos pradžioje dėl šio reikalo buvo išsiųstas raštiškas pagalbos prašymas kitai institucijai – LTSR Ministrų tarybai.
„Klaipėdos Miesto Vykdomasis Komitetas savo jėgomis pradėjo statyti Klaipėdos mieste turgaus halę. Praeitais metais buvo parvežta ir sumontuota metalinis korpusas 130 kv. metrų grindų ploto. Šiais metais pradėta statyti sienos. Miesto Vykdomasis Komitetas 1952 metais statė klausima prieš Lietuvos TSR Ministrų Tarybą minėtus darbus įtraukti į 1953 m. planą, bet Valstybinė Plano Komisija turgaus halės statybas į planą neįtraukė. Nežiūrint to miesto Vykdomasis Komitetas iš turgaus rinkliavos lėšų atatinkamo procento tęsė darbą. Iš viso per 1952 m. ir 1953 metų pirmąjį pusmetį investuota į statybą apie 350 tūkst. rub., dėl stokos lėšų darbus tenka sustabdyti. Miesto gyventojai dėl lėto statybos tempo reiškia nepasitenkinimą, rašo miesto vykdomajam komitetui bei redakcijoms laiškus reikalaudami darbą paspartinti. Deputatai įstodami sesijose taip pat reikalauja miesto vykdomojo komiteto priimti priemones darbą paspartinimui“, – dėstė Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas.
Jis centrinės valdžios prašė halės statybai skirti 200 tūkst. rublių iš respublikinio biudžeto, kad „1953 metais butą galima pastatyti sienas ir uždengti stogą“, o 1954 m. įtraukti šias statybas į Liaudies ūkio planą.
Tuo metu vietinei propagandai, kaip ir šiais laikais, pinigų netrūko. Jau kitą dieną po pirmininko kreipimosi į Ministrų tarybą Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą „Dėl „Klaipėdos miesto laikraščio redakcijai 1953 metams pajamų-išlaidų sąmatos patvirtinimo“.

Jame buvo išdėstyta, kad metinis „Tarybinės Klaipėdos“ biudžetas sudarys 519 tūkst. rublių, iš kurių 420 tūkst. bus dotacija iš miesto biudžeto. Finansų skyriaus vedėjas drg. Idzelis buvo įpareigotas „atidengti kreditus ir pagal patvirtintą sąmatą finansuoti“ teisingų žinių skleidėjus.
Tuo metu į patį Vykdomojo komiteto pirmininką ir Klaipėdos valstybinės prekybos (Gostorg) direktorių Arkadijų Lichtinšainą raštu kreipėsi LTSR prekybos ministro pavaduotojas Timofejus Gorochovas. Jis priminė, kad pagal 1953 m. Klaipėdos miesto vietinės prekybos sistemos mažmeninės prekybos tinklo specializacijos planą buvo numatyta atidaryti šešias specializuotas parduotuves: dvi – duonos, po vieną – vaisių ir daržovių, vandens ir ledų, trikotažo-parfumerijos-galanterijos ir statybinių medžiagų.
„Tačiau šiai dienai nė viena iš paminėtų parduotuvių nėra atidaryta. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimas dėl prekybos tinklo atidarymo nėra vykdomas. Lietuvos TSR Prekybos ministerija prašo Jūsų suteikti pagalbą Klaipėdos Gostorg, vykdant TSRS Vyriausybės nustatytus 1953 m. prekybos tinklo plėtros planus“, – išdėstė ministro pavaduotojas ir nurodė laukiantis informacijos apie atitinkamą sprendimą.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą