Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-28 |
Nuosprendžio baudžiamojoje Kuršių marių teršimo byloje laukianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“, jau pralošusi vieną procesą dėl skolos už padidintos taršos nuotekų valymą, toliau ginčijasi su vandentiekininkais dėl dar vieno tokio mokėjimo.
Inicijavo ši įmonė ir dar dvi bylas prieš Aplinkos apsaugos departamentą (AAD).
Trečiąkart susitars taikiai?
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad pirmojoje iš tokių skolų bylų uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo“ prašė teismo priteisti beveik 354 tūkst. eurų baudą už gerokai taršesnių nuotekų valymą, kaip kad buvo numatyta dviejose laikinosiose su „Grigeo Klaipėda“ sudarytose sutartyse. Tuo metu pati „Grigeo Klaipėda“ pateikė priešieškinį prašydama pripažinti keletą šių sutarčių punktų negaliojančiais, nes pastarieji esą prieštarauja teisės normoms, taip pat ir Konkurencijos įstatymui.
Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad vandentiekininkų ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Konstatuota, jog bauda yra pagrįsta, tačiau „Klaipėdos vanduo“ praleido senaties terminą ir dėl to vandentiekininkams buvo priteista tik 235 795,11 Eur skolos už nesumokėtas baudas ir 10 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos. Apeliacinis teismas pernai lapkričio viduryje paliko nepakeistą pirmos instancijos sprendimą.
Dabar Klaipėdos apygardos teisme yra „Klaipėdos vanduo“ pradėta byla dėl daugiau nei 141 tūkst. Eur skolos už nesumokėtas baudas ir 10,56 % dydžio palūkanas pagal dvi laikinąsias sutartis, galiojusias nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.
Tuo metu Klaipėdos apylinkės teismas nagrinės trečią bylą dėl per 52 tūkst. eurų skolos už nesumokėtas baudas priteisimo. Ji buvo sustabdyta iki baigsis pirmasis procesas.
Parengiamojo šios bylos posėdžio metu „Klaipėdos vandens“ advokatė Vilma Sabaliauskienė teigė, jog jei būtų gautas konkretus „Grigeo Klaipėda“ pasiūlymas, nebūtų reikalo didinti bylinėjimosi kaštų ir gaišti laiką. Esą posėdžio išvakarėse ji sulaukė skambučio, kad galbūt reikėtų daryti pertrauką padaryti „apsitarimui“, bet „norisi konkretaus pasiūlymo“.
„Situacija aiški dėl pagrindinėje byloje nustatytų faktų, tad bylinėtis būtų neekonomiška“, – teigė ji.
„Grigeo Klaipėda“ advokatė Dovilė Murauskienė savo ruožtu tikino, kad jos klientė visada nuosekliai laikosi pozicijos tartis taikiai.
„Galėtume pabandyti paieškoti kompromiso šioje byloje“, – sakė advokatė, žadėjusi, kad paruoš pasiūlymus ir taip pat lauks jų iš „Klaipėdos vandens“.
Bylą nagrinėjanti teisėja Rūta Zubrickaitė sutiko duoti laiko „Grigeo Klaipėda“ pateikti konkretų pasiūlymą ir sudaryti sąlygas susitarti taikiai.
„Įsivertinkite, jei jau yra prejudiciniai faktai. Taikus susitarimas – tai abipusės nuolaidos. Turi vykti tarp šalių komunikacija, jei siekiama taikos. Prašau aktyviai komunikuoti“, – nurodė teisėja.
Jaučiasi verčiama pripažinti žalą
Tuo metu Regionų apygardos teismas nagrinėjo du „Grigeo Klaipėda“ skundus dėl AAD pernai balandį ir birželį priimtų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti jos pateiktus aplinkos atkūrimo priemonių planus (jų reikalaujama už Kuršių marių taršą).
Vieną iš bylų nagrinėjo šio teismo Vilniaus, o kitą – Klaipėdos rūmai. Pastaruosiuose vykusio posėdžio metu D. Murauskienė tikino, kad skundžiamas AAD sprendimas yra dviprasmiškas, nes institucija ir atsisakė tvirtinti planą, ir užbaigė procedūrą.
Advokatė dėstė, kad iškart po ikiteisminio pradėjimo „Grigeo Klaipėda“ aplinkosaugininkams teikė šešis tokius planus, bet jie nebuvo patvirtinti.
„Nė viena institucija, su kuria derinta, nenurodė, kad planas neturi būti tvirtinamas, buvo tik pastabų. Negalėjo palikti plano nenagrinėtu. Turėjo priimti aiškų motyvuotą sprendimą – arba pritarti, arba nepritarti. Ką reiškia sprendimas pabaigti procedūrą? Kokias teisines pasekmes jis sukuria? Jis paties departamento sugalvotas, neaišku, kokiu teisės aktu remiantis priimtas“, – dėstė D. Murauskienė.
Anot jos, AAD akivaizdžiai daro įtaką politikai ir neleidžia bendrovei įvykdyti jos pareigos.
„Visus 6 metus sunku suprasti, ko nori departamentas. <…> Nebuvo konstruktyvios diskusijos, tik atsirašinėjimas. Tikslas – gauti piniginį žalos atlyginimą ir viskas sukasi tik apie tai“, – tikino teisininkė.
Žinia, AAD baudžiamojoje byloje yra pareiškęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas savo ruožtu tikino, kad tokiais AAD veiksmais „bendrovė stumiama pripažinti tai, ko nebuvo, kad padarė žalą“.
AAD advokatė Simona Drukteinienė aiškino, kad visuose šešiuose planuose buvo nurodomos tos pačios priemonės ir visi ankstesni AAD sprendimai dėl šių planų yra galiojantys.
„Nusisamdė konsultantus, vadina nauju planu ir labai greitai pateikė prašymą atsisakyti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje“, – sakė teisininkė.
Anot jos, planas buvo atmestas, nes jame numatomos priemonės neduos aplinkosauginio efekto. Kadangi planas buvo parengtas esą visiškai tapatus prieš tai buvusiam, todėl laikoma, kad jau priimtas sprendimas dėl to paties klausimo.
„Kol nepripažįsta padariusi žalą, tol ir negalima įvertini siūlomų priemonių“, – teigė S. Drukteinienė.
Replikuodama D. Muraukienė tikino, kad jos klientė nesiūlo tapačių priemonių, esą visada reagavo į nepritarimo argumentus, planai buvo koreguojami, modifikuojami.
„Privalėjo sprendimą priimti, nesvarbu, kad nepatogu ar nesinori“, – teigė ji.
„Vien tai, kad nagrinėjo metus, rodo, kad nebuvo tapatus planas anksčiau pateiktam“, – antrino jai Šarūnas Nakutis, „Grigeo group“ teisės vadovas.
INFORMACIJA
Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių taršos byloje jau išėjo priimti nuosprendžio, kurį skelbti ketina lapkričio 6 dieną.
Šioje byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos vadovų, darbuotojų.
Prokuratūra „Grigeo Klaipėdai“ prašo skirti 5 mln. eurų baudą ir AAD priteisti per 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos.
Pagrindiniam „Grigeo“ grupės akcininkui Gintautui Pangoniui, kuris kaltinamas ir organizavęs nusikalstamą grupę nevalytoms nuotekoms išleisti į Kuršių marias, siūloma skirti 200 tūkst. eurų baudą bei atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą ar užimti tokias pareigas. Kitiems kaltinamiesiems prokuratūra siūlo skirti nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų siekiančias baudas.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.
Tomai ar tu rimtai ? Ar tau ne gėda, dėl kažkokių 6500 eur į rankas, bandai parduoti savo sąžinę.
„Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas savo ruožtu tikino, kad tokiais AAD veiksmais „bendrovė stumiama pripažinti tai, ko nebuvo, kad padarė žalą“.
Ar jus mus visus durniais laikote, juk visiems aišku, kad bandote visais būdais iki teismo sprendimo, susitarti su AAD, kad nereikėtų mokėti 48 mln.