Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-28 |
Gyvenu šalia Pievų Tako g. 36A sklype vykstančių statybų ir matau šią vietą kasdien – ne per brėžinius, ne per ataskaitas, o realiai, kieme, tarp žmonių, tarp medžių, tarp namų, kuriuose gyvena šeimos. Todėl visa ši istorija man nėra abstraktus „projektas“ – tai yra vieta, kuri turi savo atmintį, savo logiką ir savo ribas.
Dar nuo 2002 metų šis sklypas turėjo savo vystymo kryptį, kuri ilgą laiką kėlė diskusijas, bet visgi buvo tam tikra prasme „sulaikoma“ – buvo balsų, kurie kalbėjo apie viešą interesą, apie miesto audinį, apie tai, kad ne viskas, kas įmanoma popieriuje, turi būti įgyvendinta realybėje.
2018 metais, kai buvo rengiamas rekonstrukcijos projektas, taip pat buvo aiškiai matomas konfliktas tarp ambicijos ir aplinkos galimybių. Tada jautėsi, kad dar egzistuoja ribos – kad yra institucijos, yra architektų bendruomenė, yra paveldosauga, yra žmonės, kurie ne tik formaliai, bet ir iš esmės bando apginti tai, kas svarbu. Ir tada kažkas pasikeitė.
Pasikeitė ne projektas – pasikeitė požiūris. Dingo atsvara. Dingo tas jausmas, kad kažkas dar klausia „ar tikrai reikia“, „ar tikrai galima“, „ar tai dera su tuo, kas čia yra“. Vietoje to atsirado tylus, bet labai aiškus judėjimas viena kryptimi – pirmyn, bet kokia kaina.
Liūdniausia ne pats projektas. Projektai ateina ir išeina. Liūdniausia yra tas jausmas, kad kažkur pakeliui – tarp teisės aktų, tarp procedūrų, tarp kabinetų – pradeda nykti viešo intereso supratimas. Kad sveikas protas, kuris anksčiau dar turėjo vietos sprendimuose, dabar tarsi nebetelpa į formalius procesus. Kad moralė tampa nebe kriterijumi, o nuomone. Kad atsiranda naujos „tiesos“, kurios patogesnės, bet ne būtinai teisingesnės.
Klaipėda šiandien daug kalba apie darnų judumą, apie atsinaujinimą, apie infrastruktūrą. Tai skamba gražiai. Bet gyvenant čia, matant viską iš arti, kartais kyla klausimas – ar tai tikrai daroma dėl miesto, ar dėl galimybės parodyti, kad kažkas daroma. Nes tikri šeimininkai nesigiria tuo, kad tvarko savo namus. Jie tiesiog tai daro – atsakingai, jautriai, suprasdami, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmes.
Šioje situacijoje labiausiai trūksta ne teisinių argumentų – jų yra pakankamai. Trūksta paprasto, žmogiško atsakomybės jausmo už vietą, kuri nėra tik sklypas ar projektas, bet gyva miesto dalis.
Ir būtent tai kelia liūdesį.
pjaunasi ąžuolai,pažiūrėjus matosi,kad projektas suderintas pažeidžiant viešoji interesą,medžio šimtamečio šakos įlindo į pastatą ir tyliai naikinamos….nusivylimas dabartiniu meru ir tokia jų politika…..tikrai čia reikia stabdyt tuos chamus
Čia jau nebe „miesto vystymas“, o aklas statytojų interesų stūmimas. Jeigu dėl projekto pjaunami seni ąžuolai, jei medis faktiškai trukdo pastatui, vadinasi, projektas buvo derintas ne prie aplinkos, o aplinka prievarta pritaikoma prie projekto. Viešasis interesas nėra tuščias žodis. Tai žmonių gyvenamoji aplinka, želdiniai, paveldėta miesto dvasia, kaimynų teisė į normalią gyvenimo kokybę. Jeigu visa tai nustumiama į šoną dėl dar vieno daugiabučio, tada klausimas labai paprastas: kam iš tikrųjų dirba valdžia , miestui ar statytojams? Tokius sprendimus reikia stabdyti ir viešinti. Nes kai šimtamečiai medžiai nukertami tyliai, jų jau niekas nebesugrąžins.
Neradau to straipsnio autoriaus. Tai jau kažkaip nelabai argumentuotai atrodo. Visuomenės gynėjas bijo pasirašyti ? Na buvo apleistas sklypas, dabar naujas gyvenamasis namas. Kieno čia buvo interesai pažeisti ?
Autoriaus nebuvimas nekeičia esmės. Klausimas čia ne tik apie tai, ar sklypas buvo apleistas, bet apie tai, kaip priimami sprendimai, ar įvertinama aplinka, kaimynystė, infrastruktūra, užstatymo mastas, eismas, triukšmas ir gyventojų interesai.
„Apleistas sklypas“ nereiškia, kad jame galima statyti bet ką ir bet kaip. Miestas turi vystytis, bet vystymasis neturi būti daromas vien tik statytojo naudai. Viešasis interesas yra ne tik naujas pastatas, bet ir tai, kaip jis paveiks jau gyvenančius žmones.
O dėl autoriaus, žmonės dažnai bijo pasirašyti ne todėl, kad neturi argumentų, o todėl, kad mažame mieste nenori konfliktų, spaudimo ar asmeninių pasekmių. Tai savaime nepaneigia iškeltų klausimų.
mūsų garsusis didvyris Aurimas Mockus irgi ruošiasi statyti devynių aukštų nama, taikos pr 47
Kiek teko prieš tai skaityti straipsnius šia tema tai žmogus ruošiasi statyti savo nuosavame sklype tai kas yra leidžiama bendrajame miesto plane. Tai kodėl čia tokia ironija šio klaipėdiečio atžvilgiu? O gal tiesiog pavydas ima vien nuo minties, kad iš to jis gali uždirbti pinigus? Labai tikiuosi, kad ir pastatys tai ką planuoja bei nepasiduos neadekvačių pensininkų spaudimui.
Nereikia dangstytis „nuosavu sklypu“. Nuosavas sklypas nėra atskira respublika miesto viduryje. Tai miesto dalis, kuri veikia kaimynus, eismą, želdinius, infrastruktūrą ir žmonių gyvenimo kokybę. Labai patogu viską nurašyti „pavydui“ ir „neadekvatiems pensininkams“, kai nėra noro kalbėti apie esmę. Žmonės neprivalo tylėti vien todėl, kad kažkas iš projekto gali uždirbti pinigų. Pelno siekis nėra aukščiau už viešąjį interesą. Jeigu projektas tikrai geras, jis turi atlaikyti klausimus, kritiką ir viešumą. O jei bet kokia kritika iškart vadinama pavydu, vadinasi, argumentų ne tiek jau daug.
Tekstas dar per švelnus. Būtent tokie vystytojai ir statytojai patys tokio minkštumo neturi: kai reikia, jie eina per galvas, spaudžia, stumia savo interesus, ieško landų, nebijo naudoti įtakos, pinigų, pažinčių ar kitų „priėjimų“. O žmonės vis dar bijo pasakyti griežtesnį žodį.
Nesusimažinkime patys savęs. Kai prieš bendruomenę veikia godumas, cinizmas ir jėgos pozicija, neužtenka kalbėti vien mandagiais, aptakiais sakiniais.
Daug kas nežino tikrosios šio statytojo istorijos. Jeigu žinotų daugiau, vargu ar taip atsargiai rinktų žodžius. Kartais dalykus reikia vadinti tikrais vardais: tai ne jautrus miesto vystymas, o brutalus interesų stūmimas per žmones, aplinką ir sveiką protą.
Kaip pirštu į akį ! Panašūs dalykai vyksta ir Zauerveino 22 kieme vadiname ŠALIGATVIU.,tik kol kas nėra nei naujų statinių,nei išrautų medžių,. bet slepiami nuo gyventojų,projektai ir beprotybė,kai aikštelė pavadinta šaligatviu. Įdomu,ar Klaipėdoje yra dar kitas namas apjuostas iš abiejų pusių šaligatviais ,be įvažiavimo ?