Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-01 |
Prieš šimtmetį surašyti dokumentai ir tuometinės spaudos pranešimai liudija, kad centro į Klaipėdos kraštą siunčiami valdininkai buvo vienas iš dirgiklių, kėlusių nepasitenkinimą ir vietiniams lietuviams.
Likus savaitei iki 1925-ųjų Kalėdų premjeras Leonas Bistras pasirašė vidaus reikalų, finansų ir susisiekimo ministrams skirtą raštą, kuriame nurodė, kad Klaipėdos krašto direktorija, „pritariant Gubernatoriui pageidauja, kad Centro žinioje esamų įstaigų valdininkai būtų skiriami sulig galimybės iš klaipėdiškių, kartais net pravartu būtų pasitarus su Krašto Direktorija, nes sąžiningumas, sugebėjimas ir taktas centro įstaigos tarnautojo čia daugiau reiškia, negu apskritai“. Taip pat premjeras išdėstė, jog Direktorija buvo išreiškusi ir pageidavimą, kad ir Didžiojoje Lietuvoje „į įstaigas būtų skiriama klaipėdiškių“.
„Pranešdamas tai Tamstos žiniai, turiu garbės prašyti Tamstos kreipti dėmesio į šiuos klaipėdiečių norus“, – savo rašte nurodė L. Bistras.
Dar 1923-iųjų gegužės 7 d. tuometinio premjero Ernesto Galvanausko paskelbtuose „nustatymuose“, kuriais Klaipėdos kraštui buvo suteikta autonomija ir kuriais reikėjo vadovautis iki bus parengta ir patvirtinta krašto konvencija, buvo išdėstyta, jog ateityje Klaipėdos krašto valdininkai parenkami „kiek tat bus galima iš Klaipėdos Krašto gyventojų tarpo“. Tačiau po to krašte netrūko kritikos parenkamiems kadrams, ji aidėjo ir nacionalinėje spaudoje. Vienas iš pavyzdžių – 1924-ųjų gruodį pirmame „Lietuvos žinių“ puslapyje paskelbtas autoriaus A. R-a tekstas.
„Klaipėdiečiai lietuviai, ypač tie, kurie daugiausia „Didžiosios Lietuvos“ norėjo, jaučiasi gavę „per nosį“. Ne tai, kad jie jau būtų perdėm „dėl tvarkos“ nusivylę, nors pašte, geležinkelyj ir muitinėse jie beveik kiekvienam žingsnyj sutinka keistenybių, kurios juos erzina, nes daug trukdo ir ne taip patogiai patarnauja. Bet daugiausia klaipėdiečiai jaučias žeidžiami šiaip santykiuos. „Kaž koki pasipūtę neprieinami tie visi valdininkai“ – tai bendra klaipėdiečių nuomonė. Ir jokio bendrumo, artimesnio santykiavimo: D. Lietuvos lietuviai sau, klaipėdiečiai sau, kurie labai dažnai jaučiasi, kad anie į juos žiūri iš aukšto: o ypač jau ponios, panelės, kurios dažnai nuo klaipėdiečių atsigrįžtą net savo katalikystę pabrėždamos arba… rusiškai, lenkiškaisavo tarpe kalbėdamos. Tik viena iš D. Lietuvos lietuvių rūšis klaipėdiečių su pagarba minima – tai stovintis kariuomenės pulkas. Išsyk, sako klaipėdiečiai, jų tarpe dar buvo ir tokių, kurie garbės nedarė, bet pamažu jie kaž kur pranyko. Klaipėdoj stovintis kariuomenės pulkas – tiek karininkai, tiek kareiviai – tai yra vienintelis klaipėdiečių lietuvių pasididžiavimas net ir prieš vokiečius. Ir jie stebisi: delko negalėtų ir kitos ministerijos panašių žmonių valdininkais atsiųsti, o pirmoj eilėj Finansų ir Susisiekimo ministerijos? Kad ir nevisi ten jau taip blogi ir pasipūtę, ypač iš jaunesniųjų esą ir visai simpatiškų; bet daugelis garbės nedaro nei Lietuvai, nei atatinkamai ministerijai“, – rašė A. R-a.
Matyt, kad minėtasis premjero raštas nebuvo efektyvus, nes 1926-ųjų sausį „Lietuvos žinių“ antraštė skelbė „Klaipėdos lietuviai mano, kad Klaipėdoje reiksią daryti dar vieną sukilimą“.
Šio teksto autorius tvirtino, kad minint trečiąsias 1923-ųjų sausio įvykių metines iškilmingų pietų metu „žinomas Klaipėdos lietuvių veikėjas p. Lėbartas pareiškė: jeigu Klaipėdos krašte ir toliau taip bus, kaip ligi šiolei kad buvo, tai turbūt reikės dar vieną sukilimą daryti, čia pridurdamas dar, kad Kauno valdžios atsinešimas į Klaipėdos reikalus nėra tinkamas“.
„Tą patį priminė ir Lietuvių susivienijimo atstovas. Gadino klaipėdiškių šventės ūpą kokiu tai būdu pietuose buvęs vienas Žemaitijos klebonas, kuris dargi pusiau lotynišką prakalbą pasakė. O juk klaipėdiškiai mūsų kunigų nemažai bijo.Buvęs pietuose kaipo Kauno svečias (taip jį užrekomendavo) federantas Ambrozaitis pasakė klaipėdiečiams daktariškai filosofišką pamokslą, kur žinoma stengėsi patriotiškais jausmais klaipėdiškių dėmesį nukreipti nuo valdžios politikos Klaipėdos klausimu, ir šampaną pakėlė už amžiną ugnį, bet laike Ambrozaičio prakalbos klaipėdiškiai protyloms šnekučiavo, kad jo kalba „napatink“. Tai kaip Klaipėda žiūri į Kauną“, – dėstė nenurodytas teksto autorius.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Įdomus straipsnis. Labai ačiū.
labai idomu, aciu