Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-09 |
Prasidėjus penktiems agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą metams, dalis klaipėdiečių gegužės 9-ąją vis dar švenčia vadinamąją pergalės dieną.
Šį šeštadienį, kitaip ne įprastai, šios šventės gerbėjai Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų palaidojimo vietoje, vadinamosiose karių kapinėse, nedideliais būreliais rinktis ėmė nuo pat ryto. Apie 11 val. gėlėmis jau buvo nuklota buvusi amžinosios ugnies vieta bei stelos su žuvusiųjų pavardėmis. Viena iš puokščių buvo perrišta ir Rusijos vėliavos spalvų, ir Georgijaus juostelėmis. Pastarosios demonstravimas Lietuvoje yra draudžiamas. Be vyresnio amžiaus žmonių, šį kartą nemažai buvo matyti ir jaunų šeimų su vaikais.
Tarp surinkusiųjų sukinėjosi ir nuolatinis šio renginio dalyvis, Rusijos ambasados darbuotojas, kuris bandė išvengti žurnalistės foto kameros. Iš minėjimo šį kartą jis išvyko nesulaukęs 12 val., kai paprastai tuo metu būna daugiausiai žmonių.

Nors paskutiniais metais šie minėjimai praeidavo be inicdentų, šį kartą vienam agresyviai nusiteikusiam vyrui, lietuviškai kalbėjusiam su stipriu akcentu, užkliuvo ramiai kapinių prieigose prieš karą Ukrainoje su plakatais protestuojantys keli žinomi visuomenininkai. Jis nuplėšęs pagriebė vieną plakatą, o jį bandžiusiam atimti vyresnio amžiaus klaipėdiečiui trenkė stikliniu buteliu per ranką. Su nuplėštu plakatu agresyvusis pilietis bandė užtarimo ieškoti pas kitoje gatvės pusėje budėjusius policijos pareigūnus, tačiau nieko nepešęs buvo priverstas grįžti atgal.

Pamatęs, jog yra fotografuojamas, pats ėmė filmuoti žurnalistę ir jai pagrasino: „Ateis ir jūsų laikas“. Pasiteiravus, kokį laiką jis turi omeny, atkirto: „Greitai pamatysit, ilgai laukti nereikės“. Paklaustas, ar jis pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, teigė, jog „rusai atlaisvina žmones“, pridūręs: „Ukrainiečiai yra fašistai, kaip ir jūs“.
_________________________________________
„Didžiausia rusų klaida yra ta, jog jie mano, kad fašistai yra žmonės, vilkintys uniformą filmuose apie karą. Ne, vaikinai, fašistai yra paprasti rusai, kurie tylėdami palaikė agresiją prieš Čečėniją, Moldovą, Gruziją, o dabar – prieš Ukrainą“, – socialiniuose tinkluose dalijamasi neva populiaraus rusų aktoriaus ir buvusio TV laidų vedėjo Dmitrijaus Nagijevo citata.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Visgi toliau po minėta citata pateikiamas tekstas priklauso kitam autoriui, juo dalinasi Volodymyr Horskii. Patrumpintą teksto vertimą pridedame.
„Mūsų pergalė!
Pas tavo bočių į jo namus atėjo paryčiais. Žmona ir vaikai dar miegojo. Į jį nusitaikė su šautuvu ir atėmė duoną, pasą, santaupas bei išsivedė gyvulius.
Po kelerių metų į tavo bočiaus namus pasibeldė naktį. Tuo metu jau niekas nemiegojo. Liepė susikrauti daiktus. Tavo močiutė priemenėj puolė ant kelių ir iš nevilties apsikabino vyro kojas. Jai trenkė šautuvo buože per galvą.
Iš smilkinio kraujo srovė nuvingiavo link atvirų durų. „Mūsų grindys nelygios“, – prieš prarasdama sąmonę dar spėjo pagalvoti tavo močiutė. Vaikai viską matė. Regis, jie verkė.
Tavo bočių išvežė į Kolymą. 10 metų be teisės susirašinėti.
Iš trumpos užmaršties tavo bočių pabudino stiprus smūgis į kepenis. Gyvas lavonas sunkiai pakilo nuo ledinių barako grindų. Išvedę į lauką, išmušė paskutinius likusius dantis. Pagaliau jis atsibudo.
Vėliau jo distrofinį kūną pakrovė į vagoną, užpildytą tokių pat, kaip ir jis, žmogiškųjų atliekų, ir išvežė į frontą.
Tavo bočius daugiau nieko, išskyrus badą, nejautė. Jis norėjo tik valgyti ir numirti. Mirti jis negalėjo.
Pirmą dieną tavo bočių pasiuntė į ataką. Prieš kulkas, prieš tankus. Jam iš paskos ėjo tie, kurie taikėsi į nugarą, jei kartais tavo bočius sugalvotų bėgti. Jis ėmė bėgti.
Per stebuklą tavo bočius išgyveno. Kulkos pataikė į papilvę, koją ir ausį. Jis atsidūrė ligoninėje.
Karas baigėsi. Tavo invalidas bočius grįžo namo. Bet gimtos sienos jį pasitiko spengenčia tyla. Nebebuvo kam apkabinti jo kojų.
Vaikai dingo fronte. Žmona – be žinios lageriuose. Vėliau tavo bočius sužinojo, kad ją suėmė praėjus kelioms savaitėms po jo arešto. Kaip liaudies priešo, tėvynės išdaviko, žmoną.
Taip, tavo bočiaus kaimynas mėgo rašyti laiškus, nors visada atrodė gana padorus žmogus. Bet tai jau buvo nesvarbu.
Tavo bočius niekaip negalėjo rasti darbo – jis buvo niekam nereikalingas, jo viduje žiojėjo išdeginta tuštuma. Jis nežinojo, ką jam daryti, kur gyventi. Jam liepė per tris dienas išvykti iš Maskvos ir niekada čia negrįžti.
Jis išvyko. Po to jis mirė, tu jo gyvo taip ir nematei. Mirė lyg ir prie Riazanės, lyg ir kažkur kitur. Jį paskubom palaidojo. Beje, paskutiniais gyvenimo metais jis stipriai gėrė. Kartais verkė. Naktimis pabusdavo nuo savo paties knarkimo, dusdavo ir vėl krisdavo miegoti. Niekas nežino, ką jis tomis minutėmis jautė. Ir tu niekada apie tai nesusimąstei.
Praėjo 77 metai.
Ant savo kreditinio vokiško automobilio tu užsiklijavai lipduką „Galim pakartoti“. Vietoj pagrindinės socialinio tinklo nuotraukos įkėlei raidę Z. Tu kaifuoji nuo naujo karo, daliniesi įrašais apie „tėvynės išdavikus“.
Tau patinka paradai, tau labai patinka tankai.
Tribūnoje galbūt tu pastebėsi karo veteraną, kuris taikėsi tavo bočiui į nugarą. O galbūt tą, kuris šautuvo buože trenkė tavo močiutei į smilkinį. O galbūt tai bus ne jie – bet kuriuo atveju, tau tai nerūpi.
Ryte tu savo vaikus aprengsi karinėmis uniformomis, įduosi jiems į rankas žaislinius šautuvus. Į kamerą jie padeklamuos eilėraštį apie ano karo didvyriškus poelgius.
Tu patenkintas, susijaudinęs, pakilios nuotaikos ir net suradęs vienintelę savo bočiaus nuotrauką, kad su ja galėtum išdidžiai marširuoti po Maskvą, ant galvos užsimaukšlinęs pilotę su raudona žvaigžde.
„Mūsų pergalė“, – išdidžiai mąstysi tu.
Vakare pasigersi su draugais. Išėjęs į kiemą rėksi „Ura!“, pamatęs šventinį saliutą, o po to sugėrovams sunkiai apvesdamas liežuvį pasakosi, kaip tavo bočius kariavo, kaip mušė tuos bjaurybes fašistus, kaip tada nuėjo iki Berlyno, o dabar mes fašistams duodam į kaulus Kijeve. Rėksi „fašizmas nepraeis“, taip ir nesuvokęs, kad išties fašizmas iš čia niekur taip ir neišėjo“…
Jeigu kur nors pamatot ar išgirstat kaip vatnikas kacapas grasina lietuviams, ir keikia Lietuva nufilmuokit tą išgamą, lietuviai kurie garbina kiauliasnuki putlerį prilygsta rusofašistam, jiems negalima niekada atleist, tegul visi žino kas jie tokie.
Neįgalūs įstatymai.Nieko jiems nebus,todel tai ir vyksta kasdien.
Keista, bet kažkodėl tie einantys ant pseudo didvyrių kapo net nesugeba prižiūrėti savo akmens gabalo, nesugeba nei aplinkos tvarkyti, nei valyti, nei šiukšlių po savęs susirinkti ir visa tai daroma iš Klaipėdos miesto biudžeto. „Ždūnai” jaučiasi baisiai drąsūs ir teisūs, jie baisiai nemėgsta Europos bei pačios Lietuvos kaip šalies ir kalbos, bet vistik nesirenka važiuoti atgal į savo tėvynę rusiją ir taip įrodo, kad jie yra niekam nereikalingi ir bijo ten paskęsti pilkoje masėje, bijo prarasti savo „kietumą” ir žinoma bijo prarasti laisves suteiktas čia Europoje bei pinigus, kuriuos jiems duoda ta patis Europa bei Lietuva !
Nematau jokios problemos šiose šventėse, jeigu šitie žmonės nepasisako prieš Lietuvos valstybingumą ir neišreiškia palaikymo stalino nusikaltimams.
Tai visa esmė ir yra – jie mus laiko fašistais ir linki greičiau ateit rusijos režimui pas mus.
Ką jūs veikiat gyvenime, kad švenčiantys gegužės 9 jum gali atrodyt normalūs
Tegyvuoja 3 reichas!
Dar iki prasidedant SSRS ir Vokietijos karui, 1940 m. gegužę Reicho Nacionalsocializmo ideologijos ir auklėjimo tyrimų instituto vadovas A. Rozenbergas pasiūlė A. Hitleriui direktyvų dėl politikos būsimosiose okupuotuose rytinėse teritorijose projektą. Vėliau, 1940–1942 m., kolonizavimo planus rengė Reicho Vyriausioji saugumo valdyba.
Pagal pirmąjį variantą numatyta daugelį Rytų Europos gyventojų iškelti į Vakarų Sibirą, o likusiuosius – suvokietinti, panaudoti fiziniams darbams ir sunaikinti. Antrasis variantas, baigtas 1942 m. kovą, numatė Vakarų Lietuvą per 15 metų apgyvendinti vokiečiais, o Vilnių ir Šiaulius padaryti kolonizacijos atramos punktais. Į Lietuvą turėjo būti atkelta 235 000 vokiečių. Pagal trečiąjį variantą („Bendrąjį planą“) vokiečiais turėjo būti apgyvendinta visa Lietuva.
1945 m., nacistinei Vokietijai pralaimint Antrąjį pasaulinį karą, generalinio plano „Ost“ esminiai dokumentai buvo sunaikinti, tad pagrindiniai šio etninio valymo ir genocido siūlymai niekuomet nebuvo rasti, tačiau egzistuoja keli išlikę dokumentai, bylojantys apie šiuos ketinimus. Daugelis plano esminių dalių yra rekonstruotos pagal turimas atmintines ir kitus dokumentus.[1]
Preliminariai buvo parengtas tautų sunaikinimo planas:
Kestai tu kestai, ivanai, išmok bent vardą lietuvišką be klaidų rašyti, nesekęs okupantų pasakų. Geriau prisimink, kaip rusofašistai lietuvius į Sibirą trėmė ir visaip kitaip tautą naikino. Rusija- žmonijos parazitė.
sunaikino išvaduotojai šimtus tūkstančių rytų prūsijos moterų, mergaičių, senukų, vaikų. Demontavo gamyklas, išsivežė technologijas, mokslininkus.
Nuo žemės paviršiaus ištrinti ištisi kaimai, miestai. Toks elgesys vadinamas genocidu, kuriam senatis negalioja.
Gal gana trečiam reichui priskirti butelių istorijas. Visiems pakanka ir duonos ir žemės, tik dirbkit.
Grybauskaite, Nauseda,-buve komunistai geriau prisimink…, o siandien kovotojai uz Lietuvą 🙂 , viena diena rusas geras, kita diena blogas, su gansais tas pats, kas daugiau moka tam ir buciuojam subines…
Toks lietuvio psichologinis portretas vakaruose ir rytuose mes esame judai🥺 musu politikų deka, sarošo, ebšteino sąrašai, kalba patys uz save…, kaip mus nores taip suks,kaip šarunas jasikevicius, krepesi i lietuvius:runkeliai 🙁
sarošai tu ir ebšteine, kam terši eterį savo kliedesiais?
pizė tau bachurėli. Už bazarą teks atsakyti
Baik gerti arba užkask kai geri.
Šiauliečiai šaunuoliai okupantų palaikus pašalino iš miesto centro .
O ką Klaipėdos valdžia masto?
Vatnikai dabar valdžioje.
Kokius palaikus po 80m. Čia kapų išniekinimas , tuščios žemės perkasimas.
Ir tokie dugnai vaikšto tarp musu sau ramiai,visi aplinkui kaip impotentai.
Palmira fašistų palikonė…
Ka čia sakiau…
Komentarai?
Komentarų rašytojai…dauguma…
bukagalviaj…
Su pagalba…
Iki malonaus susitikimo policijoje, „išvaduotojau” 🙂
Paguglinkite!, tegyvuoja 3 reichas!!!
Dar iki prasidedant SSRS ir Vokietijos karui, 1940 m. gegužę Reicho Nacionalsocializmo ideologijos ir auklėjimo tyrimų instituto vadovas A. Rozenbergas pasiūlė A. Hitleriui direktyvų dėl politikos būsimosiose okupuotuose rytinėse teritorijose projektą. Vėliau, 1940–1942 m., kolonizavimo planus rengė Reicho Vyriausioji saugumo valdyba.
Pagal pirmąjį variantą numatyta daugelį Rytų Europos gyventojų iškelti į Vakarų Sibirą, o likusiuosius – suvokietinti, panaudoti fiziniams darbams ir sunaikinti. Antrasis variantas, baigtas 1942 m. kovą, numatė Vakarų Lietuvą per 15 metų apgyvendinti vokiečiais, o Vilnių ir Šiaulius padaryti kolonizacijos atramos punktais. Į Lietuvą turėjo būti atkelta 235 000 vokiečių. Pagal trečiąjį variantą („Bendrąjį planą“) vokiečiais turėjo būti apgyvendinta visa Lietuva.
1945 m., nacistinei Vokietijai pralaimint Antrąjį pasaulinį karą, generalinio plano „Ost“ esminiai dokumentai buvo sunaikinti, tad pagrindiniai šio etninio valymo ir genocido siūlymai niekuomet nebuvo rasti, tačiau egzistuoja keli išlikę dokumentai, bylojantys apie šiuos ketinimus. Daugelis plano esminių dalių yra rekonstruotos pagal turimas atmintines ir kitus dokumentus.[1]
Preliminariai buvo parengtas tautų sunaikinimo planas:
Tik bukagalvis negali išmokti nei normaliai kalbėti, nei rašyti kalba tos šalies, kurioje gyvena.
Išmok kacape lietuviškai taisyklingai rašyti. po to komentarus rašinėk
81 metai, o aukos vis dar niekinamos, pasivagiant jų tapatybę, namus, kraštą..
Net numirusius iškasa, naikina jų palaidojimo vietas.
Dar iki prasidedant SSRS ir Vokietijos karui, 1940 m. gegužę Reicho Nacionalsocializmo ideologijos ir auklėjimo tyrimų instituto vadovas A. Rozenbergas pasiūlė A. Hitleriui direktyvų dėl politikos būsimosiose okupuotuose rytinėse teritorijose projektą. Vėliau, 1940–1942 m., kolonizavimo planus rengė Reicho Vyriausioji saugumo valdyba.
Pagal pirmąjį variantą numatyta daugelį Rytų Europos gyventojų iškelti į Vakarų Sibirą, o likusiuosius – suvokietinti, panaudoti fiziniams darbams ir sunaikinti. Antrasis variantas, baigtas 1942 m. kovą, numatė Vakarų Lietuvą per 15 metų apgyvendinti vokiečiais, o Vilnių ir Šiaulius padaryti kolonizacijos atramos punktais. Į Lietuvą turėjo būti atkelta 235 000 vokiečių. Pagal trečiąjį variantą („Bendrąjį planą“) vokiečiais turėjo būti apgyvendinta visa Lietuva.
1945 m., nacistinei Vokietijai pralaimint Antrąjį pasaulinį karą, generalinio plano „Ost“ esminiai dokumentai buvo sunaikinti, tad pagrindiniai šio etninio valymo ir genocido siūlymai niekuomet nebuvo rasti, tačiau egzistuoja keli išlikę dokumentai, bylojantys apie šiuos ketinimus. Daugelis plano esminių dalių yra rekonstruotos pagal turimas atmintines ir kitus dokumentus.[1]
Preliminariai buvo parengtas tautų sunaikinimo planas:
Labai tikiuosi, kad informacija apie šį kacapa bus perduota reikalingoms tam institucijoms!
O gal jis lietuvis?
Kokie apgailėtini šie žmonės. Ant kiek jie nelaimingi visi, neturi nei tėvynės, nei kažkam reikalingi. Tegu renkasi ir būna mums kaip gyvas paminklas, ant kiek degradais galima užsilikti gyvenant laisvoje valstybėje.
Tai kad tu nelaisvas bet blogiausia kad to nesupranti kad esi vergas
Tavo komentaras apie „nelaisvę” ir „vergavimą” man apie tave viską pasakoti, ruski.
Viena tokia rusofašistė, mano kaimynka, ir prieš kelis metus tą pačią okupantų dainelę apie mūsų artėjantį „išlaisvinimą”, dabar Lėbartuose jos kapas iki kelių apžėlęs būna. Eikit, suskeliai, savo okupantų kapų tvarkyt- bent tokia nauda iš jūsų.
Degradai yra degradai ir taškas