Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-12 |
Klaipėdos universitete (KU) savaitgalį vykusioje kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Social Innovations for Sustainable Regional Development“ mokslininkai, aukštojo mokslo institucijų atstovai ir praktikai diskutavo apie socialinių inovacijų vaidmenį tvariai regionų plėtrai, bendruomenių stiprinimui, atsparumui, įtraukčiai ir ilgalaikiam pokyčiui.
Šių metų konferenciją sustiprino Baltijos universitetų programos tinklo – Baltic University Programme, BUP – įsitraukimas, o viena ryškiausių programos dalių tapo atskira aukšto lygio apskritojo stalo diskusija apie Europos universitetų aljansų ateitį ir tęstinumą.

Konferencijos programoje daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, Europos universitetų aljansų valdysenai, darniam turizmui, socialinei nelygybei, visuomenės sveikatai, viešajam administravimui neapibrėžtumo sąlygomis, švietimo inovacijoms, vadybos ir ekonomikos socialinėms inovacijoms. Pagrindinius pranešimus skaitė prof. dr. Christoph Lütge iš Miuncheno technikos universiteto Dirbtinio intelekto etikos instituto, dr. Nicole Birkle iš Europos universitetų aljanso FORTHEM ir Janina Selin iš Novia taikomųjų mokslų universiteto Suomijoje.
Viena svarbiausių konferencijos dalių tapo apskritojo stalo diskusija „Sustainability of European University Alliances: From Ambition to Long-Term Impact“, kurią organizavo ir moderavo Klaipėdos universiteto atstovė Edita Lenkauskaitė.
Ši diskusija Klaipėdos universitetui ypač aktuali, nes KU yra Europos universiteto aljanso EU-CONEXUS dalis. Diskusijoje dalyvavo penki Europos universitetų aljansų vadovai ir atstovai – prof. dr. Artūras Razbadauskas, EU-CONEXUS valdybos pirmininkas ir Klaipėdos universiteto rektorius, dr. Nicole Birkle, FORTHEM generalinė sekretorė, Fernando Perez-Pena, SEA-EU generalinis direktorius, Meritxell Chaves, CHARM-EU generalinė sekretorė ir Naveed Syed, ENHANCE generalinis sekretorius.
Diskusijos centre buvo klausimas, kaip Europos universitetų aljansams pereiti nuo projektinio bendradarbiavimo prie ilgalaikių strateginių partnerysčių, kurios būtų aiškiai suprantamos ir įtvirtintos universitetų bendruomenėse. Kalbėta apie vieną didžiausių šiandienos iššūkių – kaip užtikrinti, kad aljansų veiklos tęstųsi ne tik finansavimo laikotarpiu, bet taptų nuoseklia universitetų studijų, mokslo, tarptautiškumo ir institucinio valdymo dalimi.
Apibendrindama diskusiją E. Lenkauskaitė išskyrė, kad aljansų tęstinumas nėra vienas galutinis sprendimas – tai nuolatinė pusiausvyros paieška tarp vizijos ir veiklos perimamumo, lankstumo ir struktūros, priklausomybės ir autonomijos. Viena svarbiausių diskusijos įžvalgų – aljansai netampa tvarūs vien dėl to, kad tokie buvo suplanuoti, o jų tęstinumas kuriamas per ilgainiui priimamus sprendimus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą