Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-14 |
Gegužės 27 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Nišinėje galerijoje atidaroma Ramutės Vaškytės personalinė paroda „Kito“. Iš Klaipėdos kilusios autorės pasirinkta tema glaudžiai siejasi su jos asmenine patirtimi. Prieš trylika metų išvykusi iš Lietuvos, R. Vaškytė atsidūrė naujame krašte, kuriame natūraliai iškilo būtinybė permąstyti save iš naujo. Tuo metu jos gyvenime atsiradusi grafika tapo savotiška savivokos priemone, kuri ir skandino, ir gelbėjo. „Kito“ – apie save kitą, kitaip, kitų akimis ir apie kaitą, kuri daug jautriau suvokiama atsidūrus kitur. Paroda veiks iki liepos 18 d.

Ši paroda – vizualiai daugiasluoksnis pasakojimas apie žmogų, atsidūrusį tarp skirtingų kultūrų, kalbų, kasdienybės sistemų. Apie būseną, kai pažįstamas pasaulis traukiasi, užleisdamas vietą svetimam, o lig tol aiškiai suvokta tapatybė patiria stebinančius pokyčius. Ar įmanoma, kad atsidūręs nepažįstame krašte, ilgainiui pats sau tampi neatpažįstamas?
Parodos pavadinimas „Kito“ kreipia apmąstymus dviem kryptimis. Kito – žodžio „kitas“ kilmininkas – kito miesto, kito žmogaus, kitų namų. Tačiau kartu šis žodis skamba ir kaip veiksmažodis – kito, akcentuojant kaitos momentą. Autorės pasufleruotoje dviprasmybėje užkoduojama parodos įtampa: buvimas svetur yra akivaizdus ir kartu sunkiai priimamas susidūrimas su nepažinta aplinka.
Pasak autorės, „čia stebėjimas veikia abipusiai: atvykėlis žiūri į miestą, bet kartu yra žiūrimas. Kasdienybė kinta smulkmenomis – maršrutais, mandagumo kodais, „savaime suprantamomis“ taisyklėmis, svetima tvarka, kuri priverčia permąstyti savąją. „Kito“ fiksuoja tuos mažus poslinkius, kai iš „mano“ tampama „kito“, o pokytis tampa vienintele pastovia būsena“.
R. Vaškytės darbai kurti eksperimentuojant skirtingais grafikos spaudos metodais, naudojant giliaspaudės spaudos dažus. Ši technika suteikia vaizdams minkšto ir kartu neramaus, pulsuojančio neapibrėžtumo. Objektuose kuriamas trinties, nykimo, persidengiančių ženklų įspūdis. Paviršiai veikia lyg atmintis, jie ne išsaugo, o nuolat perkuria prisiminimą.
„Kito“ kalba ne apie staigų virsmą, o apie laipsnišką žmogaus prisiderinimą prie pasikeitusių aplinkybių. Apie būseną, kai svetima tampa sava, kai keičiasi ne tik įpročiai, bet ir santykis su savimi.
Danguolė Ruškienė
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Organizatoriai informuoja, kad dalyviai gali būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie skelbiami įvairiose medijos priemonėse renginio viešinimo tikslais.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą