Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-14 |
Ukrainos dronams pasiekiant vis tolimesnes Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, šalies valdžia apsisprendė į oro gynybą įtraukti pačius naftininkus. Toks sprendimas buvo praneštas prieš savaitę Sankt Peterburgo ekonomikos forume.

Pradžia jau padaryta
Jau kuris laikas Rusijoje artima oro gynyba šalies gilumoje užsiima ir rezervistai. Jie pavaldūs Gynybos ministerijai ir vietos valdžiai, turi šaunamuosius ginklus. Rezervistai, skelbiama, tarnauja tik savo gyvenamojoje vietoje, kol kas nėra siunčiami į frontą.
Informacinėje erdvėje nėra daug pranešimų apie jų pasiekimus. Ketvirtadienio naktį, skelbta, prie Žemutinio Naugardo tokie rezervistai numušė du dronus, skridusius į naftos perdirbimo gamyklą.
Ir pačios gamyklos iki šiol turėjo pasyvias radioelektroninės kovos priemones. Matyt, jų efektyvumas nėra pakankamas, nes dabar įmonėms planuojama perduoti rimtesnę ginkluotę.
Gaus šaunamuosius ginklus
Dabar naftininkams perduos sunkiuosius kulkosvaidžius ir, galbūt, dar rimtesnę zenitinę ginkluotę. Svarbus sprendimo aspektas – naftininkai patys mokės už ginklus ir išlaikys personalą.
Tai, viena vertus, mažins jų pelnus. Kita vertus, išlaikydami savo pinigais šitą ginkluotą jėgą, verslininkai įgyja ir įtaką jiems. Kol Putinas tvirtai sėdi balne, tai neatrodo reikšminga aplinkybė.
Privačių armijų yra ne viena
Ir iki šiol verslas nebuvo beginklis. Didelės korporacijos, ypač – kontroliuojamos valstybės, paprastai ten turi ir savo ginkluotąsias pajėgas. Nors tų struktūrų pavadinimuose paprastai yra taikus žodis „sauga“, tai tikrai ne parduotuvių apsauginiai. Jie ginkluoti ir šaunamaisiais ginklais, turi dronus ir kitą techniką.
Bendras visų (ne tik ginkluotų) apsauginių skaičius šalyje sulyginamas su prieš Ukraina fronte kariaujančių rusų skaičiumi, bet tik mažesnė jų dalis gali būti priskirta privačioms korporacijų armijoms.
Naftos vamzdynų įmonė „Transneft“ turi 15 tūkstančių tokio personalo, turbūt panašūs skaičiai yra „Gazprom“, „Rosneft“, RŽD, kitų didelių įmonių struktūrose.
Neišmoktos maišto pamokos
Tokia ginkluotos jėgos dispersija Rusijoje kiek primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo pabaigoje įprastas privačias didikų armijas, kurios galėjo prilygti karūnos pajėgoms.
Nieko gero mums tada iš to nebuvo. Tokia iždo ekonomija, kai monarchas taupo valstybės lėšas gynybai, patikėdamas tą darbą privatininkams, krizės metu atsisuka prieš centrinę valdžią.
Birželio 23 dieną sukaks treji metai nuo Jevgenijaus Prigožino maišto. Visus stebėtojus ir Rusijos viduje, ir išorėje tada nustebino tas lengvumas, su kuriuo keli tūkstančiai ginkluotų vyrų prasiveržė vos ne iki Maskvos, ir neatsirado kam juos sustabdyti.
Dabar naujai kuriamos privačios ginkluotos struktūros paaštrėjus vidaus padėčiai taip pat gali tapti ženkliu destabilizacijos veiksniu.
Parašykite komentarą