Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-21 |
Nuo rugsėjo pirmosios Rusijoje įsigalios standartas profesijai „rašytojas“. Jį patvirtino tos šalies darbo ir socialinės apsaugos ministras.
Septyniuose sprendimo lapuose surašyti kanceliariniai triuizmai, kuriuos tikrai įvertinti gali tik skaitantis rusiškai. Pridedu nedidelę iškarpą:
Visa tai daroma labai rimtu veidu: rašytojai pagal turimą kvalifikaciją skirstomi į šešias kategorijas. Nors dokumente dar nėra išrašyta, kas tas kategorijas teiks ar atims, bet tokia institucija netruks atsirasti.
Tai jau buvo. Buvo!
Greta kitų rusų rašytojui būtinų kredencialų, dokumente yra nustatytas ir būtinas jam išsilavinimo cenzas, – neturi diplomo, nėr ko čia rašytojauti.
Ministras tikrai nėra skaitęs literatūros Nobelio laureato poeto Josifo Brodskio teismo Leningrade (1964 m.) stenogramos. Ten teisėja irgi kalbėjo apie mokslus.
Teisėja: O kas tai pripažino, kad jūs poetas? Kas priskyrė jus poetams?
Brodskis: Niekas. O kas priskyrė mane žmonijai?
Teisėja: O jūs to mokėtės?
Brodskis: Ko?
Teisėja: Kad būtumėt poetas? Nebandėte baigti aukštąją mokyklą, kur rengia… kur rengia…
Brodskis: Aš negalvojau… aš negalvojau, kad tai duodama išsilavinimu.
Teisėja: O kuo gi?
Brodskis: Aš galvoju, tai… tai nuo Dievo….
Valdžios sertifikuotų rusų rašytojų buveinę yra aprašęs Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“. Ten rašytojų restorano budėtoja atsisako įleisti Volando parankinius, neturinčius rašytojo pažymėjimų.
Restoranui ta istorija baigėsi blogai. Bet ministras, panašu, ir tos knygos neskaitęs.
Klausimo esmė – pinigai
Dokumento rengėju nurodytas rašytojas Sergejus Šargunovas. Siauruose ratuose tai plačiai žinomas veikėjas: Limonovo mokinys, Prochanovo pasekėjas, Olšanskio konkurentas, Prilepino bendražygis. Dėl karo palaikymo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą.
Kaip kandi parodija atrodantis „standartas“ gali turėti vienintelę prasmę: apriboti prieigą prie biudžeto pinigų nesertifikuotiems rašytojams. Jau keletą metų „zet“ rašytojai viešai skundžiasi, kad kultūrai skiriami pinigai atitenka velniai žino kam, tik ne patriotams.
Tie jų skundai, mano galva, yra gerokai perdėti. Valdžia dosnia sauja šeria agresiją palaikančius kūrėjus – žodžio, scenos, kino, muzikos meistrus. Tačiau kaip tie kūrėjai besistangintų, jų kūrybinis produktas yra labiau nei kuklus. O privačios leidyklos purtosi šitų karingų grafomanų, nes tokios knygos duotų tik nuostolius.
Taigi prasigyventi karingieji rašytojai galės tik garantuotai gaudami valstybės užsakymus. Kad prie tų užsakymų neprilįstų kokie apolitiški kosmopolitai, tikslinga sertifikuoti ir licencijuoti aplikantus.
Logiška, kad dokumento rengėjas su draugais ir bus tie sertifikatoriai, kurie patvirtins – arba ne – statusą ir vieną kurią iš šešių rašytojo kvalifikacinių kategorijų.
Geras pavyzdys rusijai. Dabar aišku, jei turi statusą, galima neskaityti. čia kai su tais „užsienio agentais”