Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-01 |
Nors antradienį „Ignitis renewables“ pranešė pasiekusi dar vieną svarbų etapą vystant jūrinio vėjo parką „Curonian Nord“, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad projekto šiuo metu neįmanoma įgyvendinti.
„Pirmo jūrinio vėjo „Curonian Nord“ projektas komercinėmis sąlygomis šiuo metu nėra įmanomas. Tai turbūt tą būtų korektiška, kad pasakytų įmonė, bet aš atsakingai tą turiu pasakyti vertindamas visą globalią situaciją“, – trečiadienį Seimo Audito komitete pareiškė ministras.
Ž. Vaičiūnas išsamiau nekomentavo „Ignitis“ pateiktos projekto kaštų ir naudos analizės. Jis siūlė įmonei tai padaryti nedelsiant, o ne per porą savaičių, kaip žadėjo „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, kuris komitete nekomentavo ministro teiginių dėl projekto likimo.
„Kviesčiau (…) padaryti nedelsiant tai „Ignitis“, laikantis procedūrų listinguojamos įmonės. Tikrai gali negaišti ir tą padaryti nedelsiant – tai yra paviešinti visą informaciją ir čia tikrai nėra turbūt klausimas netgi konfidencialumo. Tai yra ta informacija, buvo Valstybės kontrolės labai konkretus pavedimas, analizė buvo atlikta. Principinė pozicija, kad turbūt nedelsiant ta informacija turi būti pateikta, nes tai buvo tiek kaštų-naudos analizė, tiek alternatyvūs žingsniai, kurie turi būti daromi. Tai nėra informacijos konfidencialumo klausimas, tai yra viešumo klausimas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Tokios analizės prašė Audito komitetas atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės audito išvadas dėl pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projekto.
D. Maikštėnas tvirtino, kad kaštų ir naudos analizė bus paviešinta, kai Vyriausybė bus įsigilinusi į ją „pilna apimtimi ir pasiruošusi tolesniems vertinimams“.
„Visų pirma ji turi būti paskelbta per biržą tam, kad vienu metu pasiektų visus akcininkus. Jeigu dalis, kažkokia fragmentiška informacija būtų pradedama viešai aptarinėti anksčiau, būtų pažeistas piktnaudžiavimo rinka reglamentas ir todėl tie pareigūnai, aš taip pat, finansų ministras, energetikos ministras, kurie yra susipažinę su šia informacija, jeigu jos esmines detales atskleistų, mes pažeistume šį reglamentą“, – nurodė D. Maikštėnas.
Atsakydamas į konservatoriaus Jurgio Razmos klausimą, ar pagrindinė įmonės akcininkė Finansų ministerija nurodė laikinai neviešinti analizės, D. Maikštėnas pripažino, kad ministerija įmonės to prašė.
„Mes esame gavę mūsų pagrindinio akcininko raštą duoti protingą laiką Vyriausybei susipažinti ir neviešinti“, – tvirtino D. Maikštėnas.
Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus patarėja Vaida Dumčiūtė komitete teigė, kad projekto kaštų ir naudos analizė buvo gauta birželio 29 dieną.
„Ir šiuo metu tiek mums, tiek Energetikos ministerijai įtraukiant ir Vyriausybę reikėtų įsivertinti, susikoordinuoti savo pozicijas ir išeiti su vieninga pozicija, kurią jau galėtume pristatyti plačiau“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Pasak jos, per vieną dieną tokios analizės ministerijos specialistai padaryti negali.
Mato du galimus scenarijus
Pasak energetikos ministro, pagal pirmą scenarijų būtų galima plėtoti bent vieną jūros parką su valstybės pagalba skelbiant naują konkursą. Pasak jo, ankstesnis sprendimas dėl valstybės pagalbos nustojo galioti 2025 metais.
„Tai yra vienas kelias, jis turi, aišku, ir pliusų, ir minusų“, – teigė ministras.
Pasak jo, antras kelias techniškai taip pat įmanomas. „Nors esamomis komercinėmis sąlygomis pirmojo parko projektas negalėtų būti vystomas arba sunkiai įmanomas, galima inicijuoti valstybės pagalbos derinimo procedūras būtent tam projektui ir toks kelias irgi yra įmanomas“, – komitete teigė Ž. Vaičiūnas.
Jis pabrėžė tokį variantą jau aptaręs su Europos Komisija, projektui galėtų būti naudojama ES struktūrinė parama.
„Tai nėra standartinė procedūra, tai daugiau toks išimtinis variantas būtų galima, bet čia turbūt palinkėjimas ir kitai Vyriausybei, kad tokiu keliu būtų galima žengti, tam reikia padaryti viešąją konsultaciją ir tuomet būtų galima suderinti projektą“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Tokiu būdu mažinant būtent vartotojų prisidėjimą prie vadinamojo Contract for Difference kainos išlaikymo. Toks kelias yra įmanomas, tokiu keliu keliavo Lenkija ir taip pat kita finansinė perspektyva (2028–2034 metų ES biudžetas – BNS) yra puikiausias būdas tą padaryti“, – tvirtino ministras.
Jis priminė, kad maždaug tuo pačiu metu, kai buvo planuotas pirmasis jūros vėjo parkas Lietuvoje, toks pat projektas buvo kuriamas ir Lenkijoje.
„Šiuo metu netoli Gdansko matosi jūrinio vėjo parkas, Lietuva tuomet, 2017–2018 metais buvo keletą žingsnių priekyje Lenkijos. Jeigu būtų projektas įgyvendinamas nuosekliai, laikantis tęstinumo, tai šiandien jau stovėtų 33 km nuo Palangos. Ir tas Contract for Difference tarifas būtų tarp 7–8 centų už kilovatvalandę. Deja, tai jau buvo, ta pamoka turbūt išmokta turėtų būti, tai mano palinkėjimas ir kitoms vyriausybėms – ieškoti optimalių sprendimų ir nebandyti improvizuoti su strateginiais valstybės projektais“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą