Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-02 |
Šiandien turėjau išskirtinę galimybę apsilankyti Jolantos Vitkutės tapybos parodoje „Maistas akims“ dar prieš oficialų jos pristatymą. Prisipažinsiu – tokie susitikimai su menu visuomet atrodo kiek intymesni.
Paveikslai dar gyvena laukimo nuotaika, jų dar nepalietė gausus žiūrovų srautas, neapaugo komentarais ir interpretacijomis. Lieki vienas su kūriniais ir su savo mintimis. O būtent tada dažniausiai gimsta tikrasis pokalbis su menu.
Parodos pavadinimas – „Maistas akims“ – skamba lengvai, net šiek tiek žaismingai. Tačiau už šių dviejų žodžių slypi kur kas daugiau nei vien estetinė užuomina į grožį. Tai pavadinimas apie mūsų laikmetį. Apie žmogų, kuris gyvena nebe daiktų, o vaizdų pertekliaus eroje.
Dar niekada žmonija nebuvo tiek daug mačiusi, kiek mato šiandien. Kiekvieną dieną akys sugeria šimtus vaizdų – ekranus, reklamas, naujienas, socialinių tinklų įrašus, svetimus gyvenimus, svetimas emocijas ir svetimą grožį. Mes nuolat žiūrime, vertiname, lyginame, geidžiame. Vaizdas tapo viena svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo valiutų.
Tačiau kartu atsirado ir keistas paradoksas – kuo daugiau matome, tuo sunkiau pasijusti pasotintiems.
Ši mintis, mano akimis, ir yra pagrindinė Jolantos Vitkutės parodos ašis.
Menininkė nesiekia moralizuoti ir nesistengia pateikti gatavų atsakymų. Jos kūriniai nekaltina žmogaus dėl troškimų, nebara dėl vartotojiškumo ir nepostuluoja, kad praeitis buvo geresnė už dabartį. Tapyba čia tampa erdve klausimams. Kiek grožio žmogui reikia? Ar galima pasisotinti vien vaizdais? Ar nuolatinis regėjimo alkis nėra vienas ryškiausių mūsų laiko ženklų?
Šiuose darbuose daug šviesos, daug vidinės energijos ir kartu daug tylos. Tylos, kuri leidžia sustoti. Šiandien, kai pasaulis reikalauja nuolatinio judėjimo ir greito vartojimo, pats sustojimas tampa beveik prabanga.
Paroda primena, kad žmogus maitinasi ne vien duona. Jis maitinasi tuo, ką skaito, ką girdi, kuo tiki ir, žinoma, tuo, į ką žiūri. Vaizdai formuoja mūsų emocijas, mūsų troškimus ir net mūsų santykį su pačiais savimi. Neatsitiktinai sakoma, kad akys yra sielos veidrodis. Galbūt jos yra ir sielos vartai.
Būtent dėl to „Maistas akims“ skamba ne kaip pažadas suteikti estetinį malonumą, bet kaip kvietimas atidžiau pažvelgti į savo kasdienybę. Kuo mes užpildome savo regėjimą? Ką renkamės matyti? Ir ar visa tai, kuo kasdien maitiname akis, iš tiesų maitina ir mūsų vidų?
Išeidamas iš parodos pagalvojau, kad menas yra vertingas ne tada, kai pateikia atsakymus. Vertingas jis tampa tada, kai po susitikimo su juo namo parsineši klausimą, kuris dar ilgai neduoda ramybės.
Jolantos Vitkutės paroda kaip tik tokia. Ji nepasibaigia uždarius bibliotekos duris. Ji lieka mintyse.
O svarbiausias klausimas, kurį parsinešiau su savimi, skamba labai paprastai: ko šiandien alksta mūsų akys ir ar tas alkis kada nors būna visiškai numalšinamas?
Jolantos Vitkutės tapybos paroda „Maistas akims“ eksponuojama KMSVB Kauno padalinio bibliotekoje, Kauno g. 49, Klaipėdoje. Oficialus parodos pristatymas vyks liepos 16 dieną, 17 valandą.
Turėjau laimę šią parodą pamatyti dar prieš jos pristatymą, todėl nuoširdžiai kviečiu ateiti ir kiekvienam atrasti savo atsakymą į klausimą – kuo šiandien maitiname savo akis ir savo sielą.
Parašykite komentarą