Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-04 |
„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle, skirtame tarpukarinei Klaipėdos uosto istorijai, apžvelgia paskutinio 1924-ųjų ketvirčio įvykius, aprašytus Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomuose dokumentuose.
Pagal Klaipėdos krašto konvencijos, kurią 1924 m. liepos 30 d. patvirtino Lietuvos vyriausybė, priedu buvusį Klaipėdos uosto statutą buvo sukurta Uosto direkcija iš trijų narių. Vieną jų skyrė Vyriausybė, kitą – Klaipėdos krašto direktorija, o trečią – Tautų Sąjungos Susiekimo ir tranzito komisijos pirmininkas. Pirmuoju jos nariu tapo nuo spalio 1 d. eiti šias pareigas paskirtas inžinierius Tomas Norus-Naruševičius, prieš tai buvęs susiekimo ministru. Nuo spalio 15-osios prie jo prisijungė direktorijos deleguotas jos narys Endrius Borchertas. Tuo metu Tautų Sąjungos atstovo teko laukti iki 1925-ųjų kovo 18-osios, kai šias pareigas pradėjo eiti norvegas Yngvar Kjelstrup.
Susiekimo ministerijos inžinierius Jonas Šimoliūnas baigiantis 1924-ųjų lapkričiui Klaipėdos uosto valdybą raštu informavo, kad nors uosto direktorius Liudvikas Stulpinas ir uosto darbų viršininkas Eugenijus Kurganavičius prieš tris dienas kalbėjosi Kaune su ministru dėl „vieno stipraus ledlaužio“ įsigijimo, tuo metu 1925 m. biudžeto „tvarkymas“ jau buvo užbaigtas, tad „1925 metais įsigijimas ledlaužio atpuola“.
„Valdybai reikia neatidėliojant ledlaužio užsakymui išdirbti technikinės ir kitas sąlygas, paruošti pageidaujamos sutarties projektą ir patiekti Ministerijai susipažinti. Sulig nužiūrėtų visų užduočių surinkti įvairių šalių firmų pasiūlymus ledlaužio pastatymui iki žiemos laiko 1926 m.“, – nurodė ministerijos atstovas.
Visgi naujo ledlaužio Klaipėdos uostui teko laukti gerokai ilgiau. Lietuvos jūrų muzijaus pateikiamais duomenimis, ledlaužis, gavęs vardą „Perkūnas“, buvo pastatytas 1930 metais Klaipėdos „Lindenau&Cie“ laivų statykloje. Jis buvo pritaikytas ne tik ledams laužyti, bet buvo ir vilkikas, galėjęs teikti pagalbą laivams nelaimingų atsitikimų metu.
1924-aisiais, kurie tapo pirmaisiais „pilnais“ metais, kai uostas jau priklausė Lietuvai, į jį produkcija buvo pristatyta 4378 geležinkelio vagonais, atgabenusiais 48 707 tonas. Daugiau nei pusę atvežtų krovinių sudarė mediena – 28 126 tonas.
11 646 vagonais iš uosto tais metais buvo išgabenta 167 484 tonos įvairių prekių. Net 112 704 tonas sudarė akmens anglys, beveik 28 tūkst. tonų – trąšos, trečia populiariausia importo prekė buvo cementas (7656 tonos).
Tai metais iš uosto išplaukė 707 laivai, tarp kurių 38 dar buvo burlaiviai. Iki tol didžiausias nuo XX amžiaus pradžios per metus išplaukusių laivų skaičius buvo fiksuotas 1911 metais – 875. 1923-aisiais iš uosto buvo išplaukę 667 laivai.
Per 1924-uosius uostas gavo 489 440 litų pajamų, o jo išlaidos siekė net 2,338 mln. litų, tad Vyriausybės indėlis į šalies biudžeto sudarė 1,84 mln. litų. 1923-iaisiais šalies valdžiai buvo tekę prisidėti mažiau – 1,28 mln. litų, nes tik 102 045 litus pajamų gavusio uosto išlaidos irgi buvo gerokai mažesnės – 1,38 mln. litų.
Didžiąją dalį uosto išlaidų 1923-1924 m. sudarė jame atliktų darbų finansavimas – atitinkamai 1,01 ir 1,61 mln. litų.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą