Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-07-05 |
1953-aisiais Klaipėdoje finišo link judėjo dviejų naujų mokyklų statybos. Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi to meto valdžios dokumentai liudija, kad šios įstaigos atsirado ir jų kaimynės – Baltijos laivų statyklos – finansavimo dėka.
Tų metų liepos 24 d. Vykdomasis komitetas, išklausęs Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto draugo Kosto Černiausko pranešimą apie mokyklos Daržų g. (dabar – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas) statybos ir jos sklypo sutvarkymo darbų eigą, nusprendė įpareigoti Baltijos laivų statyklos direktorių drg. Majorovą „įforminti finansavimą“ ir pagaminti metalines duris, žaliuzes bei profilius transformatorinei pastotei Didžiojoje Vandens gatvėje. Pastarąjį objektas Statybos valdybos UNR-57 viršininkas draugas Dombrovskis buvo įpareigotas užbaigti statyti iki rugpjūčio 20 dienos, o Klaipėdos elektros tinklų viršininkas draugas Brilauskas – iki rugsėjo 15 d. įrengti ir atiduoti jį eksploatacijai. Iki rugsėjo 1 d. tinklų kontora turėjo suorganizuoti laikiną oro liniją.

Valstybinio statybos tresto Nr. 5 valdytojas draugas Kapustinas mokyklos sklypo sutvarkymo darbus turėjo užbaigti iki rugpjūčio 15 d., o medžius ir krūmus jame pasodinti iki lapkričio 1 d.
Miesto liaudies švietimo skyriaus vedėjas draugas Plikusas gavo nurodymą iki mokslo metų pradžios aprūpinti naująją mokyklą inventoriumi, įranga ir mokymo priemonėmis, taip pat kuru ir užtikrinti elektros tiekimą.
To paties posėdžio metu komitetas išklausė ir K. Černiausko pranešimą apie 3-iosios vidurinės (dabar – Žaliakalnio gimnazija) statybų J. Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. statybos eigą. Po šio pranešimo Baltijos laivų statyklos direktoriui buvo duotas nurodymas „užtikrinti finansavimo atidarymą 100 tūkst. rublių sumai, kad būtų galima atlikti mokyklos sklypo aptvėrimo ir sutvarkymo darbus iki 1953 metų rugpjūčio 3 d.“.

UNR-57 pagal nurodymą šios mokyklos statybą bei jos sklypo tvarkymo darbus turėjo užbaigti iki rugpjūčio 5 d., o medžių ir krūmus pasodinti iki rugsėjo 1 d.
Tuo metu draugas Kapustinas buvo įpareigotas iki rugpjūčio 7 d. pašalinti visus defektus ir trūkumus, nurodytus techninės komisijos aktuose, o Miesto liaudies švietimo skyriaus vedėjas gavo nurodymą iki mokslo metų pradžios aprūpinti mokyklą kuru ir elektros energija.
Kartu miesto valdžia nutarė kreiptis į Lietuvos TSR Švietimo ministeriją, kad ji skirtų 70 tūkstančių rublių mokyklai reikalingam inventoriui įsigyti.
Rugpjūčio viduryje Vykdomasis komitetas ketvirtą kartą per tuos metus sugrįžo prie naujos 960 vietų vidurinės mokyklos statybos klausimo.
Šiame cikle jau buvo rašyta, kad Vykdomasis komitetas tų metų sausį buvo nusprendęs tokio objekto statybai skirti apie 2 ha žemės sklypą Minijos g., „prie žvejų gyvenvietės“, tačiau LTSR Ministrų Taryba nesutiko su tokia vieta ir pareikalavo surasti kitą sklypą. Taip pasisukus įvykiams Vykdomasis komitetas šiai mokyklai kovo mėnesį skyrė 0,5 ha ploto sklypą P. Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 22 – vietą, kurioje stovėjo nugriauta šv. Jono bažnyčia. Tačiau Miesto deputatų tarybai paraginus, Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas siuntė raštą LTSR ministrų tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilui ir išdėstė, kodėl mokyklos statybos reikia būtent Minijos g. Gegužės viduryje Vykdomasis komitetas jau atšaukė savo sprendimą dėl sklypo senamiestyje ir vėl paskyrė 2 ha žemės sklypą Minijos g., „prie žvejų gyvenvietės“. Tačiau ir šis sprendimas liepos 24-ąją buvo pakeistas, statyboms numatant 2,5 ha ploto sklypą, turėjusį adresą Žalgirio g. Nr. 1-3. Visgi neilgai gyvavo ir pastarasis sprendimas.
„Vykdomasis Komitetas pažymi, kad augant Klaipėdos miestui pietų kryptimi didėja gyventojų skaičius. Tame rajone esanti mokykla talpinasi barakuose ir negali apimti visų besimokančių vaikų. Tikslu racionaliai išspręsti visuotino septynerių metų mokymo įstatymo klausimą Klaipėdos miesto Vykdomasis Komitetas nusprendė prašyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybą: a) įtraukti į projektavimo darbų planą 960 vietų vidurinės mokyklos projektavimą Žalgirio-Trečiojo skersgatvio gatvėse; b) leisti pradėti 960 vietų vidurinės mokyklos statybos darbus 1953 metais ne P. Cvirkos gatvėje, bet Žalgirio-Trečiojo skersgatvio gatvėse“, – buvo rašoma rugpjūčio 17 d. priimtame dar viename sprendime.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą