Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-06 |
Jungtinis „Sienos“ ir nepriklausomo Rusijos leidinio „The Insider“ tyrimas šimtamilijoninę apyvartą generuojančios Klaipėdos įmonės produkciją Rusijoje aptiko per susijusias įmones Dubajuje, viena kurių jau įtraukta į sankcijų sąrašą.
„SCT Lubricants“ jau figūravo ankstesniame „Sienos“ tyrime „Tepalo dėmės“ apie įtartinas finansines operacijas, kurias nustatė „Luminor“ banko auditas. Klaipėdietiški tepalai, kaip rodo „The Insider“ gauti Rusijos muitinės duomenys, šalies agresorės rinkoje atsidūrė pasitelkiant susijusias įmones Dubajuje. „SCT Lubricants“ neigia dalyvavusi sankcijų apėjimo schemose ir tvirtina, esą Rusijos muitinei buvo pateikti tikrovės neatitinkantys prekių kilmės dokumentai.
Ruošiamas ieškinys Europos Komisijai
Daugiau nei 200 mln. eurų metinę apyvartą fiksuojanti Klaipėdos tepalų gamykla „SCT Lubricants“ – vienas didžiausių uostamiesčio pramonės objektų. „Manol“ prekės ženklo tepalus gaminančią įmonę kontroliuoja Vokietijos pilietis Jurijus Sudheimeris, valdantis aibę kitų verslų įvairiose jurisdikcijose, įskaitant Rusiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Būtent JAE veikiantis J. Sudheimerio verslas jam neseniai tapo milžinišku galvos skausmu – mat Dubajaus laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti kompanija „SCT Chemicals FZE“ balandį įtraukta į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą.
„SCT Chemicals FZE“ yra JAE įsikūrusi bendrovė, vykdanti eksportą visame pasaulyje. „SCT Chemicals FZE“, taip pat tiekė savo produktus Rusijai – paskutinis prekių gabenimas užfiksuotas 2024 m. Bendrovė gamina variklių alyvas.
„SCT Chemicals FZE“ gamina priedų rinkinį, specialiai skirtą naudoti gaminant vienarūšes alyvas, naudojamas dyzeliniuose varikliuose, kurie gaminami Rusijos gamykloje „Kolomensky“. Ši, Rusijos karinei pramonei priklausanti gamykla, yra įtraukta į Sąjungos [sankcijų] sąrašą. „Kolomensky“ tiekia dyzelinius variklius Rusijos kariniams laivams, naudojamiems agresijos kare prieš Ukrainą. Taigi, „SCT Chemicals FZE“ materialiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą“, – tokį „SCT Chemicals“ aprašą pateikia prieš pustrečio mėnesio paskelbtas sankcijų paketas.
„SCT Chemicals“ interneto svetainėje aiškiai deklaruojamas ryšys su Klaipėdos „SCT Lubricants“, lietuvišką įmonę įvardijant kaip „seserinę“.
Kreipusis į Klaipėdos įmonę su prašymu pakomentuoti „SCT Chemicals“ situaciją, lietuviškoji „SCT Lubricants“ nuo savo „sesutės“ Dubajuje atsiribojo.
„Po „SCT Chemicals FZE“ įtraukimo į ES sankcijų sąrašą UAB „SCT Lubricants“ pritaikė sustiprintas atitikties ir atsiribojimo priemones. Bendrovė nedelsdama nutraukė visus tiesioginius ir netiesioginius bendradarbiavimo, komercinius bei kitokius verslo santykius su „SCT Chemicals FZE“, nevykdo ir neinicijuoja jokių naujų sandorių su šiuo subjektu, taip pat informavo kompetentingas institucijas bei kreipėsi dėl jų pozicijos gavimo“, – raštu pateiktame komentare nurodė uostamiesčio įmonė.
Susisiekus su abiejų įmonių naudos gavėju J. Sudheimeriu, verslininkas neslėpė, kad „SCT Chemicals“ kontroliuoja jis. Bet žadėjo įrodyti, kad Dubajaus įmonė sankcijų sąraše atsidūrė nepelnytai.
„Mes įdėmiai išnagrinėjome Europos Komisijos pateiktą bylą. Mes manome, kad sankcijos įvestos nesąžiningai. Visi kaltinimai, kad mes turėjome santykių su Rusijos armija, kažkokiomis gamyklomis – tai netiesa. Mes niekada neturėjome jokių kontaktų“, – kalbėjo J. Sudheimeris.
Pašnekovo teigimu, „SCT Chemicals“ išbraukimo iš sankcijų sąrašo bus siekiama teisinėmis priemonėmis.
„Mūsų advokatai dirba prie šito. Ruošiamas ieškinys ir protestas Europos Komisijai. Mes manome, kad reikia tik laiko įtikinti, kad šios sankcijos įvestos nesąžiningai. (…) Visi kaltinimai absoliučiai nepagrįsti. Mes įsitikinę, kad Europos Komisija po mūsų komentarų į visa tai pažiūrės kitu rakursu“, – tęsė J. Sudheimeris.
Tačiau „SCT Chemicals“ situacija – ne vienintelis verslininko galvos skausmas. Mat Rusijos muitinės duomenyse aptikome ir Klaipėdos įmonės produkciją, į šalies agresorės rinką nukeliavusią per kitą „sesutę“ iš Dubajaus.
Kalba apie melagingų duomenų teikimą
„Sienos“ ir „The Insider“ gauti duomenys rodo, kad Klaipėdos įmonė „SCT Lubricants“ savo produkciją į Rusiją tiekė tiesiogiai. Tai vyko maždaug iki 2023 metų sausio. Prekių gavėjas – Rusijoje veikianti su J. Sudheimeriu susijusi įmonė „NLK“. Vėliau Klaipėdos įmonės kaip tiesioginio tiekėjo Rusijos muitinės duomenyse nebeliko. Bet tie patys duomenys rodo, kad Klaipėdos fabriko produkcija į Rusiją pateko deklaruojant savotišką aplinkkelį.
Tiekimo grandinėje atsiradęs tarpininkas – Dubajaus įmonė „Chempioil FZE“, taip pat susijusi su Sudheimeriu. Anot Rusijos muitinės duomenų, tokiu būdu agresorės rinką pasiekė beveik trys šimtai tonų Klaipėdoje pagamintų tepalų.
J. Sudheimeris patvirtino savo ryšį su „Chempioil FZE“, jis taip pat neneigė, kad ir ši Dubajaus įmonė tiekė tepalus į Rusiją. Tačiau verslininkas prisiekinėjo, kad tai negalėjo būti sankcijų draudžiama produkcija iš Klaipėdos.
„Visų pirma, mes negalėjome siųsti [tokių krovinių], nes Lietuvos muitinė būtų neleidusi. Prekės keliavo kur tik nori, tik ne į Rusiją. Nebūtume galėję to niekaip įforminti“, – kalbėjo jis.
Paprašytas paaiškinti, kaip dviejų su juo susijusių Dubajuje ir Rusijoje verslo operacijose atsidūrė ir trečia įmonė iš Klaipėdos, pašnekovas ėmėsi svarstyti, esą Rusijos muitinei pateikti melagingi duomenys – esą taip Dubajuje pagamintos prekės tapo lietuviškomis.
„Matote, pas visus buvo sertifikatai, atitikties deklaracijos. Tai [sertifikatų gavimas] daroma kartą per metus… kartą per trejus metus. Kai sustojo tiekimas iš Lietuvos gamyklos, tas sertifikatas – jį reikia iš naujo darytis, tai labai brangu. Ką jie darė – esame su tuo susidūrę – jie apgaudinėjo savo muitinę. Mes čia ne prie ko, jokio santykio, jokio pelno. Jie pakišinėjo tuos sertifikatus, kad įvežtų krovinį pagal seną sertifikatą ir nereikėtų mokėti už naują“, – aiškino J. Sudheimeris, pridurdamas, esą krovinių gabenimas per Dubajų neturėtų jokios ekonominės logikos.
Visgi didžiausi Klaipėdos įmonės produkcijos kiekiai, jau galiojant ES sankcijoms, į Rusiją pateko ne per Dubajų, o per Baltarusiją. Bet ir šias operacijas „SCT Lubricants“ ir J. Sudheimeris neigia.
Nuo Minsko iki Taškento
Nagrinėjant „SCT Lubricants“ produkcijos pėdsakus Rusijos muitinės duomenyse, aptikti dideli kiekiai tepalų, kurių siuntėjais įvardintos įmonės iš Uzbekistano ir Baltarusijos.
Uzbekiškos įmonės „Unex Tashkent“ atveju turimi duomenys rodo, kad ši bendrovė buvo įvardijama į Rusiją 2023 metais pristatytų „SCT Lubricants“ tepalų gavėja. Kroviniai esą pristatyti jau minėtos Dubajaus bendrovės „Chempioil FZE“ pavedimu. J. Sudheimeris Klaipėdos įmonės santykių su „Unex Tashkent“ neneigia, bet tvirtina, kad jo įmonė negali prisiimti atsakomybės už tai, ką darė jos klientai iš Uzbekistano.
„Mes pardavėme prekes į Uzbekistaną. Gavome pinigus ir išsiuntėme. Tuo metu, 2023 metais, nebuvo reikalavimų, vėliau pradėjome iš jų reikalauti importo deklaracijų ir t.t. O tuo metu niekas apie tai net neužsiminė. Mes iš tikrųjų tiesiog pardavėme prekes į Uzbekistaną. O kur jos nukeliavo – mes nepajėgūs tai kontroliuoti“, – teigė verslininkas.
Visgi didžiausius Klaipėdos fabriko produkcijos kiekiai rasti ir kitoje tiekimo grandinėje – per Baltarusiją. Nutekėję duomenys rodo, kad Baltarusijos įmonė „OEML“ į Rusiją 2023 m. galėjo pristatyti apie du su puse tūkstančio tonų Klaipėdoje pagamintų tepalų. Šiuo atveju, J. Sudheimerio verslas Rusijos muitinės duomenis neigia – ir vėl nurodo, esą importo operacijoms šalies agresorės teritorijoje panaudoti melagingi duomenys.
„Baltarusijos įmonė „OEML“ praeityje yra buvusi mūsų klientė. (…) Mūsų nesieja nei bendri akcininkai, nei naudos gavėjai, nei įmonių vadovai. Tai, jog Rusijos muitinės duomenyse yra minima UAB „SCT Lubricants“, paaiškinama tuo, kad Rusijos subjektai tiesiog savavališkai pasinaudojo mūsų įmonės vardu bei atitikties deklaracija. Jie tai daro be mūsų žinios ir sutikimo“, – raštu pateiktame komentare nurodo „SCT Lubricants“.
Sankcijos – pavojus Klaipėdos ekonomikai?
Duodamas interviu „Sienai“, J. Sudheimeris teigė suprantantis, kad jo valdomų įmonių veikla kelia daug klausimų. Jis taip pat užsiminė suvokiantis, kad Rusijos muitinės duomenys ir jo bendrovei „SCT Chemicals FZE“ jau įvestos ES sankcijos atitinkamą riziką kelia ir Klaipėdos įmonei.
Čia J. Sudheimeris akcentavo, esą „SCT Lubricants“ veiklos apribojimas būtų smūgis ne tik jam, bet ir uostamiesčio ekonomikai.
„Aš, būdamas vokiečiu, pastačiau fabriką Klaipėdoje. Ne Hamburge, o Klaipėdoje. Nes mane domino logistika: rytai–vakarai, vakarai–rytai. Buvo ideali vieta, pastatėme geriausią fabriką Europoje neskaičiuodami investicijų. Manėme, kad šis fabrikas visada turės darbo. (…) Mes dirbame, duodame žmonėms darbo, daug firmų nuo mūsų priklauso. Ir jei ši kompanija nustos egzistuoti, tai bus rimtas smūgis tūkstančiams žmonių“, – sakė verslininkas.
„Aš tokių veiksmų visiškai nepateisinu. Jeigu tai būtų tiktai mano valia – įrodžius teisme tokias situacijas, tokias schemas, aš tai traktuočiau kaip valstybės išdavimą“, – taip situaciją vertina krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Čia tik biznis ir nieko daugiau. Šaunuoliai.
Aš tokius kaip Kaunas jau seniai laikau tėvynės išdavikais. Nesugeba pastatyti šaudmenų fabriko Lietuvoje, nesugeba ir dronais apsirūpinti, o užsideda akinius ir vaizduoja rimta vyrą.