Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-12 |
Ketvirtadienį įtakingas britų leidinys „The Economist“ išspausdino Rusijos milijardieriaus Andrejaus Melničenkos programinį straipsnį apie galimus Rusijos ateities scenarijus. Naujų minčių ten nedaug, tačiau pažymėtinas pats faktas, kad solidus leidinys suteikė tribūną šiam asmeniui.
Specialiosios diplomatinės operacijos
Oficialioji Rusijos diplomatija tiek diskreditavo save melagystėmis ir chamizmu, kad užsienio reikalų ministras Lavrovas tapo visiškai neveiksnus atlikti savo darbą. Birželį žurnalas „Politico Europe“ tiesiog atsisakė spausdinti jo straipsnį.
Tokiomis aplinkybėmis Kremlius į Vakarus kalbėtis siunčia privačius asmenis. Specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas jau metus apdoroja Donaldo Trumpo aplinką, neseniai Kijeve pas Zelenskį lankėsi turčius Romanas Abramovičius.
Andrejus Melničenka yra tiesiog dar vienas toks neaiškaus statuso Rusijos interesų reiškėjas.
Ragino bijoti ir jėgos, ir silpnumo
Milijardierius „Ūkininko“ skaitytojams piešia keturis pokarinės Rusijos ateities scenarijus, ir visi jie, autoriaus nuomone, turi nepatikti Europai.
Pirmasis – kai Rusija pralaimi karą Ukrainoje. Tada, pasak trąšų magnato, Rusija labai supyks ir ieškos progos keršyti Europai.
Antrasis – kai po karo Rusija tampa visišku Kinijos vasalu. Irgi nieko gero nei Europai, nei pačiai Rusijai.
Trečiasis – Rusija po karo subyra, regionai pradeda kovoti tarpusavyje, neaišku, kas kontroliuoja branduolinį ginklą.
Ketvirtasis – Rusija užsisklendžia, tampa visiems priešiška tvirtove.
Visa tai jau girdėta
Suprantama, kad oficialioji Rusija negali gąsdinti Europos savo šalies subyrėjimu, prestižas neleistų. Tai gali daryti tik privatus asmuo. Oficialiai Kremlius gali tik drąsiai mojuoti branduoliniu vėzdu ir girtis laimėjimais fronte.
Tačiau A. Melničenko piešdamas galimą Rusijos suirutę virpina tikrai jautrią europiečių sielos stygą. Lietuva tą ypač gerai supranta: 1990-aisiais dalis Europos elito su oficialiąja Prancūzija priekyje buvo prieš mūsų laisvės siekį kaip tik dėl tokių motyvų.
Beje, raštingasis turčius straipsnyje nevengia ir įprasto, iš Putino kartkartėmis girdimo branduolinio šantažo. Visa tai – tam, kad europiečiai sutiktų su Kremliaus diktatu.
Who is mister Melnichenko?
Autorius prisistato kaip nepolitinis gamybininkas, nepelnytai skriaudžiamas. „Aš – rusų pramonininkas, kuriam Vakarai pritaikė sankcijas. Priežastis – ne konkretus mano poelgis: aš nepadariau nieko, kas pažeistų teisės ar žmogiškosios moralės normas. Priežastis – mano priklausomybė konkrečiai rusų pramonininkų kategorijai.“
Kaip čia pažiūrėsi… A. Melničenkos gamyklos Nevinomysko ir Novomoskovsko miestuose tiekia žaliavas sprogmenų gamybai. Tų sprogmenų, kurie kasdien žudo ukrainiečius. Tad apie žmogiškąją moralę jis galėtų patylėti.
Apskritai, A. Melničenka pasauliui veikiau žinomas ne kaip geopolitinis mąstytojas, o kaip prašmatnų gyvenimą mėgstantis bonvivanas. Dabar, tiesa, jis vargsta užsidaręs Rusijoje, o jo laivelis areštuotas Trieste.
Kokius faktus sužinojome?
Būtų neteisinga nuvertinti aptariamą straipsnį. Taip, jame nėra parašyta nieko naujo. Tačiau reikšmingas faktas yra pats jo publikavimas įtakingame leidinyje. Juo labiau, kad greta straipsnio ten yra ir 60 valandų trukusių „The Economist“ redaktoriaus pokalbių su šiuo autoriumi atpasakojimas – labai komplementarus, kaip ir pristatymas „The man who would change Russia“.
Tai leidžia manyti, jog rusų autoriui ne dėl nuomonių įvairovės buvo suteikta garbinga tribūna. Mes dar kartą pamatėme, jog Anglijoje „Miuncheno dvasia“ tebėra gyva.
Taip pat sužinojome, kad Vladimiras Putinas bent jau neprieštarauja privačioms diplomatinėms oligarchų pastangoms. Jis niekuo nerizikuoja: jeigu turčius Vakaruose prisikalbės – visada galės jį išbuožinti, pasodinti ar nunuodyti. Jeigu, priešingai, tokiam pasiuntiniui pavyks išklibinti Vakarų vienybę – tegu kol kas valdo turimą turtą. O jeigu nepasiseks – galės nuo jo atsiriboti ir pajuokti, kaip Romaną Abramovičių po nesėkmingo vizito į Kijevą.
Parašykite komentarą