Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-20 |
Kokybiška kelių infrastruktūra yra viena svarbiausių sąlygų regionų ekonomikos augimui ir investicijų pritraukimui. Vis dėlto nemaža dalis regioninių kelių Lietuvoje ir toliau tvarkomi taikant trumpalaikius sprendimus – vietoje kapitalinio remonto dažnai apsiribojama tik paviršiaus lopymu. Ekspertai pabrėžia, kad toks požiūris ne tik neužtikrina kelių kokybės, bet ir ilgainiui valstybei kainuoja gerokai daugiau.
„Didelė dalis skirto finansavimo 2024-2025 metų laikotarpiu buvo skiriama strateginiams projektams, kaip „Via Baltica“ ar kelio Vilnius – Utena modernizavimui. Strateginiai kelių projektai yra būtini šalies konkurencingumui ir susisiekimui gerinti, tačiau svarbu užtikrinti, kad jų įgyvendinimas nesumažintų galimybių nuosekliai modernizuoti visą valstybinės reikšmės kelių tinklą“, – teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Savivaldybėms šiemet nelengva
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento bei Plungės rajono mero Audriaus Klišonio, kokybiški keliai yra būtini verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui. Gerėjant kelių būklei, didėja gyventojų noras kurtis regionuose, o potencialūs investuotojai, svarstydami galimybes plėsti veiklą, vienu svarbiausių kriterijų įvardija būtent susisiekimo infrastruktūrą.
„Jeigu sakome, kad pinigai yra ekonomikos kraujas, tai keliai yra ekonomikos kraujagyslės. Be galimybės patogiai vežti produkciją ekonominis vystymasis yra tiesiog neįsivaizduojamas. Kur sutvarkyti keliai, atsiranda ir gyventojai, statantys individualius namus, ir investuotojai, norintys kurti verslą. Tai ypač aktualu ten, kur gaminami stambesnių gabaritų produktai, kuriems reikalingas didesnis privažiavimas“, – teigia A. Klišonis.
Pasak jo, savivaldybės aktyviai naudojasi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskatomis atnaujinti pramoninių teritorijų infrastruktūrą, sudarant geresnes sąlygas įmonėms kurtis regionuose ir steigti naujas darbo vietas. Kelių įstatymo pataisos taip pat leido savivaldybėms plačiau daryti remonto darbus paprastuoju būdu, po kurio padaugėjo ištisojo asfaltavimo ruožų.
„Tai duoda galimybę ten, kur kelio danga jau susidėvėjusi, o pagrindas vis dar geras, ją pakeisti visą arba iš dalies. Tai iš tikrųjų yra ekonomiškiau, nei nuolat lopyti, nes kai asfaltas senas, bet pagrindas geras, nuolatinis duobių lopymas tampa neefektyvus. Nemaža dalis savivaldybių ryžtasi atnaujinti asfalto dangas paprastojo remonto būdu. Natūralu, kad toks kelias tarnaus keliolika ar net keliasdešimt metų ir bus efektyvus“, – sako A. Klišonis.
Vis dėlto net ir su įvairiomis priemonėmis šiemet savivaldybėms įgyvendinti planus gali būti tikrai nelengva. „Lietuvos kelių“ turimais duomenimis, asfaltavimo darbų įkainiai nuo šių metų sausio iki balandžio išaugo 13-23 proc. Labiausiai brango storų asfaltbetonio dangų įrengimas magistraliniuose ir regioniniuose keliuose. Vertinant vieno kilometro darbus, to paties projekto asfaltavimo sąnaudos šiuo laikotarpiu augo daugiau kaip 17 proc.
A. Klišonis taip pat atkreipia dėmesį, kad rinką supurčius kainų augimui, savivaldybėms skiriama lėšų dalis Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) šiemet nedidėjo bei išliko tokia pati kaip pernai – 206,4 mln. Eur. Vadinasi, už tiek pat galima padaryti mažiau darbų.
„Šie metai savivaldybėms žymiai labiau įtempti. Pinigai labai svarbu, tačiau svarbu ir tai, kad galime bent jau kūrybiškiau panaudoti KPPP lėšas, Kelių įstatymo pataisos davė tokią galimybę. Tačiau nėra vieno stebuklingo sprendimo, kuris išspręstų visas problemas – tenka kūrybiškai ieškoti įvairių priemonių. Mes, kaip ir kitos institucijos, nebegalime gyventi ramiais laikais senu tempu – sprendimus šiandien tenka priimti labai greitai“, – teigia Plungės rajono meras.
Atidėtas remontas – atidėtos išlaidos
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, skiriant daugiau dėmesio ne tik kelių finansavimui, bet ir strategiškai suplanuotam kelių tinklo vystymui, būtų galima netgi spręsti regionų atskirties problemas.
„Jei turėtume patogų kelių tinklą ir užtikrinamą susisiekimą viešuoju transportu, mes iš esmės neturėtume regionų problemos. Lietuva tokia maža, kad jei paimtume 5 didžiausius ekonominius centrus, kai kuriais atvejais vos 50 km spindulio aplink juos užtektų padengti didžiąją dalį Lietuvos. Tokiu būdu galime integruoti regionus į ekonominius centrus, o žmogus, gyvenantis regione, gautų didesnį atlyginimą bei geresnes paslaugas“, – sako M. Dubnikovas.
Anot jo, geriausias to pavyzdys yra Kauno laisvoji ekonominė zona. Ją supa magistralės, nutiestas patogus kelias į Jonavą, geležinkelis, oro uostas. Vis dėlto kurti ilgalaikius tvarius sprendimus šalies mastu neretai gali trukdyti noras spręsti problemas pigiai ir greitai.
„Kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, tačiau faktas yra tas, kad mums reikia naujos kokybės kelių, nes mes per dažnai juos remontuojame. Kartais kapitalinis remontas yra racionalesnis sprendimas negu bandymas mažesnėmis sumomis išvengti problemų. Finansavimo niekada nebus pakankamai, tačiau svarbiausias klausimas – kaip jį subalansuoti ir nukreipti ten, kur jis sukurs didžiausią ilgalaikę naudą“, – svarsto ekonomistas.
Š. Frolenko įsitikinęs, kad brangiausias sprendimas, kokį tik galima priimti – tinkamo remonto atidėjimas. Skaičiuojama, kad laiku neatlikti darbai vėliau gali kainuoti kelis ar net keliolika kartų daugiau.
„Kai finansavimo nepakanka laiku atlikti reikiamus kelių remonto ar atnaujinimo darbus, tenka apsiriboti paviršiniu dangos taisymu ar kitais trumpalaikiais sprendimais. Visgi atidėliojant tinkamą atnaujinimą kelių būklė toliau prastėja, o jų sutvarkymas kainuoja vis daugiau. Apmaudu, bet dabartinis kelių finansavimas leidžia tik reaguoti į jau atsiradusias problemas, bet ne jas užkardyti“, – priduria jis.
Asociacija „Lietuvos keliai“ jau kreipėsi į naująją Vyriausybę, ragindama užtikrinti tvarų ir nuosekliai didėjantį kelių finansavimą. Sektoriaus atstovų teigimu, toliau prastėjant kelių būklei nauji finansavimo instrumentai turi tapti papildoma galimybe juos modernizuoti, bet ne priežastimi mažinti jau egzistuojantį finansavimą.
INFORMACIJA
Kaip rodo „Via Lietuva“ teikiami duomenys, šalyje prastos būklės kelių yra net 41 proc., o nuo 2023 m. jų dalis išaugo 4 proc. punktais. Norint išlaikyti stabilią kelių būklę, kasmet reikėtų atnaujinti maždaug 7 proc. viso kelių tinklo, tačiau pastaraisiais metais atnaujinama tik apie 1,5–2 proc., dėl to bendra kelių būklė nuolat blogėja.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą