Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-23 |
Pagaliau paaiškėjo, kokie taikos tarp Rusijos ir Ukrainos kontūrai buvo aptarti pernai rugpjūtį Ankoridžo mieste (Aliaska, JAV) susitikus JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui. Tai, ką vėliau rusų propaganda vadino „Ankoridžo dvasia“, nors pačiame susitikime nebuvo pasiekta jokių susitarimų.
Kaip galima spėti stebint Rusijos propagandos pasakojimus (naratyvus), Kremliaus šeimininkas į Aliaską atsivežė poziciją, kurią laikė milžinišku kompromisu: Maskva reikalauja, kad ukrainiečių kariuomenė visiškai pasitrauktų iš Donecko bei Luhansko sričių, tačiau pokalbiuose dėl taikos nebekelia tokio pat reikalavimo užleisti dar ir Chersono bei Zaporižės sritis – regionus, kuriuos dar 2022 metais įrašė į konstituciją kaip savus.
Susitikime galimai buvo aptartas ir dar vienas svarbus teritorinis aspektas. V. Putinas amerikiečiams, kuriuos ligitol laikė tarpininkais, už ukrainiečių visišką pasitraukimą iš Donbaso regiono žadėjo grąžinti jo kariuomenės užimtas nedideles teritorijas Sumų, Charkivo ir Dniepropetrovsko srityse.
Vėliau ukrainiečių medijos skelbė, kad D. Trumpas prezidentui Volodymirui Zelenskiui primygtinai siūlė šį „dosnų“ rusišką kompromisą priimti. Tačiau Ukrainos lyderis nesutiko. Gi JAV lyderiui nauja V. Putino pozicija atrodė visai priimtina, nes D. Trumpas kažkodėl buvo įtikintas ar įsitikinęs, kad Maskvos teiginiai apie nuolatines rusų kariuomenės pergales mūšio linijoje ir vis naujų Ukrainos teritorijų okupaciją yra tebesitęsianti tendencija. O V. Putino retorika apie tai, esą ukrainiečiai turėtų priimti siūlomas paliaubų arba taikos sąlygas, nes visi vėlesni bus jiems tik nepalankesni, atrodė gana svarūs.
O šiemet paaiškėjo, kad Rusijos agresiją atremianti Ukraina įgijo anksčiau neturėtų puolimo ginklų, neviltin varančių ne tik politikus-agresorius, bet ir eilinius Rusijos piliečius, kurie vaizdo įrašuose nuoširdžiai klausia „o už ką visa tai mums?”.
Visa tai – kompleksinės ukrainiečių atakos ilgojo nuotolio bepiločiais orlaiviais (dronais) prieš Rusijos naftos eksporto bei perdirbimo, elektros gamybos ir skirstymo, o taip pat prieš logistikos sektorius.
Jei kilometrinės eilės prie degalinių, regis, pamažu trumpėja, tai smūgiai logistikos ir el. prekybos giganto „Wildberries“ logistikos sandėliams privertė griebtis už galvos nemažą smulkaus bei vidutinio verslo sluoksnį.
Kompleksiniai smūgiai Rusijos gilumoje yra priskiriami jauno Ukrainos gynybos ministro Michailo Fedorivo autorystei. O jį V.Zelenskis praėjusiąją savaitę kartu su visa ligitol dirbusiu ministrų kabinetu nusprendė atstatydinti. Dėl ko dalis įvairių šalies miestų gyventojų išėjo į gatves ir reikalavo palikti M. Fedorivą tose pačiose pareigose.
Apžvalgininkai žmonių akcijas jau pavadino „kartoniniu maidanu“, nes daugelis plakatų šūkių mitinguose buvo surašyti ant kartono. Vieniems žmonėms patiko dabar jau buvęs gynybos ministras, kuris nebuvo įsipynęs į korupcines aferas, kitiems buvo miela dėl patenkinto keršto jausmo, internete matant dėl benzino besiblaškančius ir snukiadaužiu užsiimančius rusus.
Yra atvirai kritikuojančių V. Zelenskį už tai, kad jis Vyriausybės pertvarkos mechanizmą demokratinėje prezidentinėje-parlamentinėje šalyje naudoja panašiai, kaip ir V. Putinas.
Pats V. Zelenskis tvirtino, kad esminė gynybos srities problema buvo ta, kad tarp gynybos ministro ir kariuomenės vado, generolo Oleksandro Syrskio (jį V. Zelenskis šią savaitę nusprendė pakeisti kariuomenėje populiariu generolu Michaila Drapatyjumi) nebuvo reikiamo tarpusavio supratimo.
Kritiškesnėse įžvalgose ukrainietiškame interneto segmente galima rasti versijų apie tai, kad įtakingos lobistų grupės šalies politikoje negalėjo leisti, kad „ant NATO, ES ir Didžiojo septyneto (G-7) gausios paramos ukrainiečių kariuomenei maišo” sėdėtų jų nekontroliuojamas valstybės pareigūnas (nors M Fedorivas laikomas artimiausios V. Zelenskio aplinkos atstovu). Kitiems nepatiko tai, kad finansuojant dronų pramonę buvęs gynybos ministras gausiausius pinigų srautus nukreipė privačiai bepiločių bei raketų gamybos įmonei „Fire Point”. Šios kompanijos pagaminti dronai bei raketos kaip tik ir naudojami smūgiams giluminėje Rusijoje bei patinka puspenktų metų Rusijos raketų atakas patiriančiai Ukrainos visuomenei.
Skirtumas tas, kad per tuos puspenktų metų prie teroristinių rusų kariuomenės smūgių iš dalies prisitaikė ukrainiečiai ir jų pramonė. Gi rusams smūgiai jų gyvenimo aplinkoje – kol kas labai nauja ir, atrodo, netikėta patirtis.
Parašykite komentarą