Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-23 |
Norint įsitvirtinti užsienio rinkose šiandien neužtenka vien kokybiško produkto – reikia istorijos, išskirtinumo ir gebėjimo nustebinti net reikliausius vartotojus. Tai ypač akivaizdu Japonijoje – vienoje uždariausių pasaulio rinkų, garsėjančioje aukščiausiais kokybės standartais ir atsargiu požiūriu į mažiau pažįstamus tiekėjus iš Vakarų. Daugelis gamintojų į Tekančios saulės šalį bando patekti gamindami specialiai šiai rinkai pritaikytus produktus, tačiau pirmoji „Švyturio“ siunta Japoniją pasiekė su Lietuvoje gerai pažįstamu klasikiniu produktu.
„Japonija yra labai įdomi, didelė, bet kartu ir gana paslaptinga rinka. Į ją sunku patekti mažiau pažįstamiems gamintojams. Mūsų asortimentas labai platus, todėl kiekvienai rinkai galime pasiūlyti tai, kas jai labiausiai tinka. Tačiau šiuo atveju to neprireikė – pirmiausia į Japoniją iškeliavo ne švelnesnės alternatyvos, o klasikinis, mums įprasto kartumo produktas“, – pasakoja UAB „Švyturys–Utenos alus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas.
Mažytės Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos galima rasti daugelyje pasaulio šalių. Globalioje rinkoje gamintojo ar šalies, kurioje jis įsikūręs, dydis nebėra lemiamas veiksnys – svarbiausia išsiskirti. Tačiau dėl užsienio partnerių dėmesio visame pasaulyje kasdien konkuruoja milijonai įmonių, tad rasti unikalių skirtybių tampa vis sunkiau.
„Kelias į Japonijos prekybos tinklų lentynas nėra trumpas – ilgą laiką dirbome ieškodami partnerių, mezgėme ryšius ir kūrėme abipusį pasitikėjimą. Japonijoje tai ypač svarbu, nes verslo santykiai čia grindžiami ne greitais sandoriais, o stabilumu, nuoseklumu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu. Be abejo, prie pasitikėjimo prisideda ir tarptautinis pripažinimas. Partneriams svarbu matyti, kad produkto kokybę įvertina ne tik vartotojai, bet ir nepriklausomi ekspertai. Vienas tokių įvertinimų – nealkoholinės „Švyturio Ekstra“ šiemet dar kartą pelnytas „World Beer Cup 2026“ medalis“, – teigia R. Laurikėnas.
Eksporto tendencijas lemia ne tik mados
Šiandien „Švyturys–Utenos alus“ savo produkciją tiekia į daugiau nei dvi dešimtis eksporto rinkų, kuriose parduodamas ne tik tradicinis ar nealkoholinis alus, bet ir įvairūs gaivieji gėrimai.
„Pasaulyje nėra rinkų, į kurias nepavyktų eksportuoti lietuviško alaus ar kitų gėrimų. Tai tik įdedamo darbo klausimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
R. Laurikėnas sako, kad gėrimų rinkos tendencijos Lietuvoje iš esmės nesiskiria nuo pasaulinių – tiek čia, tiek užsienyje sparčiai auga nealkoholinio alaus segmento populiarumas. Kartu pirkėjai vis dažniau renkasi kitus panašius gėrimus, pavyzdžiui, salyklo pagrindu pagamintus nealkoholinius produktus, taip pat gaiviuosius gėrimus su mažesniu cukraus kiekiu.
Vis dėlto jei šiandien reikėtų statyti už vienintelę kategoriją, kuri ir po penkerių metų išliks pagrindiniu eksporto varikliu, jo pasirinkimas būtų vienareikšmiškas – klasikinis lageris.
„Mados, kaip žinome, ateina, keičiasi ir galiausiai vėl nueina. Tradiciniai dalykai išlieka ir niekada neišnyks. Taip yra kitose srityse, taip yra ir aludarystėje“, – teigia jis.
Ši kategorija, anot pašnekovo, pasaulinėje rinkoje išlieka stabiliausia ir universaliausia.
Egzotiškose rinkose ir pati Lietuva – egzotiška
R. Laurikėno teigimu, tolimesnėse rinkose, tokiose kaip Afrika, Azija ar JAV, Lietuva vis dar neturi aiškiai apibrėžto „lietuviško alaus“ identiteto. Kadangi dalis vartotojų apskritai nežino, kur yra mūsų šalis, pristatydamas lietuvišką produkciją jis pirmiausia stengiasi sukurti vizualų šalies paveikslą: pabrėžia Lietuvos gamtą – žaliuojančius miškus, tyrus ežerus bei švarią aplinką, kurioje verdamas alus.
„Stipriu įrankiu, kuriančiu prekės ženklo patrauklumą, tampa ir nuo mūsų neatsiejama jūrinė tematika. Nepažįstantiems Lietuvos siūlau paragauti alaus iš tarsi egzotiškos šalies, kurios produkcijos kokybė, skoniai ir jų gausa ne tik nenusileidžia vokiškam ar čekiškam produktui, bet dažnai jį ir lenkia“, – teigia R. Laurikėnas.
Jis pastebi, kad pasaulyje gerai žinomi prekių ženklai dažnai tampa nuobodūs ir nebesiūlo nieko naujo, o mažesni bei lankstesni gamintojai gali pasiūlyti kur kas daugiau skirtingų skonių ir konkurencingą kainą.
„Vis dėlto pagrindinis argumentas, nepaliekantis abejingų nė vienoje pasaulio šalyje, yra ilga mūsų prekės ženklo istorija. Juk alaus daryklai daugiau nei 240 metų, nuo 1784-ųjų alus verdamas uostamiestyje. Tai neeilinė istorija net pasauliniu mastu. Kai turi tokio gylio tradicijas, savaime tampi išskirtinis ir įdomus“, – sako R. Laurikėnas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą