Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-08-06 |
Savaitės pradžioje formaliai baigėsi prieš pusantro mėnesio Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio neoficialus ultimatumas Rusijai. Kuris buvo vadinamas ir „tolimojo nuotolio sankcijomis”, „taikos prievarta” ir pan. V. Zelenskis viešai pareiškė patvirtinęs konkrečių taikinių Rusijos teritorijoje sąrašą.
Tačiau po keturių dešimtadienių kare nei pagaliau stojo taika, nei radosi konkretesnių jos ateities kontūrų. Iki savaitės vidurio Ukrainos lyderis taip ir nepasisakė, kaip vertina keturiasdešimt dienų trukusias atakas Rusijos gilumoje. Tik kai kurie jo artimiausios aplinkos veikėjai (pvz., prezidentūros kanceliarijos vadovas generolas Kirilo Budanovas) užsiminė, kad dar birželį prasidėjusi procesą reiktų vertinti kaip tęstinį, o ne vienkartinį.
Kas pasikeitė per keturiasdešimt dienų? Ukrainiečiai toliau tęsė bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus, taip pat karinio-pramoninio komplekso įmones. Nauja buvo gal tik jų smūgiai rusų logistikos sektoriui – supleškinta veik dvi dešimtys kompanijos „Wildeberries” sandėlių. Ši įmonė, rusų ekspertų tvirtinimu, užtikrina apie dešimtadalį Rusijos mažmeninės prekybos.
Jei anksčiau civilių žūtys po ukrainiečių atakų buvo išskirtinis įvykis (Ukrainos kariškiai kiekviena palankia proga tvirtino, esą civiliai rusai nėra jų smūgių tikslas), dabar žuvusių civilių mirčių padaugėjo, galima sakyti, eksponentiškai. Visgi skaičiai ir toliau nepalyginami su bylojančiais, kiek rusų atakos nužudo taikių žmonių Ukrainoje.
Tad galima būtų tvirtinti, kad konkretus V. Zelenskio anksčiau paskelbtos kampanijos pasiekimas – eiliniai rusai tiesiogiai savo kailiu pajuto, kad tarp Rusijos ir Ukrainos vyksta karas. Didesnė jų dalis neprisimena, kad agresyvų karą prieš Ukrainą pradėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Nežino ir nenori žinoti, kad Ukrainos karinę bei civilinę infrastruktūrą Rusijos kariuomenė talžo kone kasdien jau puspenktų metų. O paskutiniu metu siekia naikinti ne tiek karinius objektus, o nužudyti kuo daugiau Ukrainos gyventojų.
Ir tai yra dar viena, tik priešinga V.Zelenskio ultimatumo pasekmė – Rusija taip pat suintensyvino savo puolimą prieš Ukrainą. Jeigu fronto linijoje rusams sekasi labai šiaip sau, tai tolimojo nuotolio ginklais, ypač balistinėmis raketomis, jie daužo kone visus užpultos šalies mietus be jokio gailesčio ir fantazijos. Dažnai taikydamiesi tiesiog į gyvenamuosius daugiabučius namus, žudydami taikius žmones.
Ukrainiečiai prieš rusų „balistiką” šiuo metu yra veik bejėgiai dėl katastrofiško „Patriot” oro gynybos kompleksų „anti-raketų” PAC-3 trūkumo visame pasaulyje.
Anksčiau pasisakęs gana viltingai, praėjusiąją savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dėlto atsisakė Kyjivui suteikti licenciją šias raketas gaminti. Ekspertai be to pridūrė, kad JAV PAC-3 raketų gamybos licencijos nėra suteikusi nė vienai sąjungininkei Vakaruose. Net Jungtinei Karalystei ar Vokietijai.
Karo analitikai tvirtina esą mūsų akys mato klasikinę priešo „sekinimo” dvikovą. Kurios vienoje pusėje agresyvų karą sukėlusi Rusija, kitoje – agresorės auka tapusi Ukraina, remiama didumos civilizuoto Vakarų pasaulio. Europos (ne tik Europos Sąjungos) indėlis Ukrainai yra labai svarbus. Jos finansinių injekcijų (kurios iš dalies yra įsipareigojimai) dėka šalis gali tikėtis, kad bent ligi 2027-ųjų imtinai jos iždas nebus kiauras. Į kai kurias Europos šalis ukrainiečių kompanijos perkėlė arba rengiasi perkelti ginklų sistemų gamybą ir apsisaugoti nuo žudančių rusų atakų.
V. Zelenskiui, kuriuo šiuo metu pasitiki tik kiek daugiau nei pusė (53 proc.) Ukrainos gyventojų, vis daugiau nerimo kelia tai, kad jo reitingą pamažu „valgo” ne tik agresijos pradžios karo vadas gen. Valerijus Zalužnas, bet ir neseniai iš pareigų atleistas dabar jau buvęs gynybos ministras Michailo Fedorivas bei dar vienas generolas – prezidento kanceliarijos vadovas Kirilo Budanovas.
Ukrainos interneto segmente daugėja dažnai inspiruotų diskusijų apie tai, kodėl šalis negalėtų Rusijai nusileisti – tai juk sustabdytų V. Putino vykdomas taikių ukrainiečių žudynes. Prisimenama, kad V. Zelenskis 2019-aisiais tapo šalies prezidentu vykdydamas rinkimų kampaniją, kurios metu aršiai kritikavo savo pirmtaką – Petro Porošenką – nes esą šis nesugebėjo su V. Putinu susitarti. Kitur pažymima, kad karo metu ir anksčiau šalies skauduliu buvusi korupcija išaugo ligi dar neregėtų mastų ir palietė artimiausius V. Zelenskio bendražygius.
Parašykite komentarą