Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-16 |
Remdamasi Klaipėdos krašto konvencija Lietuvos vyriausybė Uosto direkcijai Klaipėdos uostą perdavė 1925 m. gegužės 13 d. Tam reikalui susisiekimo ministro įsakymu buvo sudaryta komisija, kurios nariais paskirti šios ministerijos plentų ir vandens kelių direktoriaus Vladas Skardinskas, inspektoriai Jonas Šimoliūnas, Tadas Šulcas bei visi trys direkcijos nariai Tomas Norus-Naruševičius, Endriu Borchertas ir norvegas Yngvaras Kjelstrupas.
Nors Uosto perdavimo-priėmimo akto dalimi buvo ir planas, kartu buvo aprašyta, kad uosto teritorija apima: „a/ sekančius vandenis: Kuršų marių žiotys uosto sienose, rubežiuojančias šiaurėje su jura ir pietuose su linija, prasidedančia nuo kampo valdiško žemės sklypo pietų – vakaruose ties Smelte ir einančia skersai Kuršų mares iki piketo Nr. 60 Užmaryje, įimant Žvejų, Žiemos ir Malkų uostavietes. Be to Danijos upę iki gelžkelio tilto ir Tvirtovės griovį; b/ sekančias sausumas: Pajūrės plotas nuo vietos, vadinamos Olandų Kepure, įimant Kupčiamiškį iki Danijos žiočių, Tvirtovės plotą ir Užmario dalį nuo Kopgalio iki pratiestos pietuose Uosto rubežiaus tiesiosios linijos“.

Uostas direkcijai parduotas „su visomis permatytomis 1925 mt. biudžeto lėšomis ir reikalingomis Uosto administracijai, eksploatacijai, išlaikymui ir plėtojimui įstaigomis ir įmonėmis, su žemės sklypais, miškais trobesiais, dirbtuvėmis, laivais, padargais ir statybos įrankiais, surašytais čia pridėtuose, abiejų pusių pasirašytuose sąrašuose, kurie skaitosi šio akto dalimis“. Taip pat akte buvo nurodyta, kad „pagalbos bei užplaukos uostai ir tiltai, o taipgi medžio klės ir kėlimo teisės Klaipėdos Uosto rajone, pereina Uosto Direkcijos žinion“. Pastaroji dar turėjo perimti ir „visus Lietuvos Vyriausybės ir jos įstaigų sudarytus aktus, surištus su Klaipėdos Uosto reikalais“.

Po mėnesio vykusio Uosto direkcijos posėdžio metu jos pirmininkas T. Norus-Naruševičius informavo, kad prieš keletą dienų į jį žodžiu kreipėsi uosto darbininkai, „su tam tikru prašymu dėl jų materialinės padėties pagerinimo“. Jis pasiūlęs darbininkams savo prašymą išguldyti ant popieriaus ir kartu atkreipęs dėmesį, kad, esant dideliam bedarbių skaičiui, kažin, ar bus racionalu „pakelti Uosto darbininkų algą ir tuo padidinti išlaidų sąmatą“.
„Kada ateis geresni laikai, tuomet ir galima bus išrišti klausimą apie algos padidinimą. Dabartiniu metu reikėtų net paliuosuoti šiek tiek darbininkų ir jeigu juos laiko, tai tik nenorint padidinti bedarbių skaičių. Darbininkai tai turi suprasti“, – anot protokolo, taip šį klausimą įvertino direkcijos narys norvegas Y. Kjelstrupas, o direkcija nusprendė „uosto darbininkams algos nepaaukštinti“.

Tame pačiame posėdyje norvegas pareiškęs, kad Klaipėdos uostas turi per daug locmanų, nes Osle jų esą tik trys, tad, pasak jo, „turi būti panaikintas privalomas locavimas“. Jam pritarė E. Borchertas, tad viename ir artimiausių posėdžių nutarta „nuodugnai apsvarstyti locų klausimą“.
Taupyti kitų sąskaita pasiryžęs norvegas, matyt, visiškai negalvojo, kad taip turi elgtis ir jis pats – po kelių dienų Vyriausybė leido iš Uosto direkcijos lėšų išduoti 1400 litų Y. Kjelstrupui, kaip „atlyginimą už butą“.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Tokiais principais bei perimamumu pasireiškia ir dabartiniai reikalai.