Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-08-21 |
Jurbarkas šiemet gyvena taip, lyg miestas būtų trumpam išėjęs iš savo kasdienybės ir atsivėręs tam, kas jame visada buvo – vandeniui, laikui, tylai. Jurbarko krašto šventė „Laiko upių tėkmėje“ vėl sugrąžina miestui jo prigimtinį ritmą, o šio ritmo centre – tapybos pleneras „Gyvenimas ir kūryba prie Nemuno“, vykstantis rugpjūčio 21–23 dienomisvykstantis rugpjūčio 21–23 dienomis ir kurį jautria, bet tvirta ranka koordinuoja Romarika Pikelienė. Tai nėra dekoratyvinė šventės dalis, nėra priedas prie koncertų ar mugės. Tai yra šventės šerdis, jos vidinė arterija, iš kurios teka ne tik vanduo, bet ir kūryba.

Redos Palevičiutės darbas
Pleneras vyksta ten, kur Jurbarkas yra tikras – prie Nemuno, tarp dvaro parko medžių, tarp senų takų, tarp žolės, kuri dar išlaiko nakties drėgmę. Čia menininkai renkasi ne tam, kad „nutapytų peizažą“, o tam, kad suprastų, kaip peizažas keičia žmogų. Nemunas šiame plenere nėra fonas. Jis yra veikėjas. Jis yra balsas. Jis yra lėta, bet nenutrūkstama jėga, kuri formuoja potėpį, spalvą, nuotaiką, vidinį virsmą.
Kiekvieno dalyvio drobė čia tampa savotišku upės atspindžiu – ne tiesioginiu, ne fotografišku, o vidiniu. Vieni tapo vandenį kaip atmintį, kiti – kaip nerimą, treti – kaip šviesą, kuri krenta ant paviršiaus taip, kad akimirką primena ramybę, o kitą – kažką tamsesnio, sunkesnio, gilesnio. Jurbarko peizažas, nors iš pirmo žvilgsnio ramus, turi savo melancholiją, savo tylų nerimą, savo nepasakytą istoriją. Ir būtent tai plenero dalyviai pagauna geriausiai: ne spalvą, o pulsą.
Atmosfera čia – lėta, tiršta, beveik meditacinė. Menininkai juda tarp molbertų taip, lyg kiekvienas žingsnis būtų dalis kūrybos. Dažų kvapas susimaišo su upės drėgme, o pokalbiai prasideda nuo spalvos ir baigiasi prie gyvenimo. Čia kūryba vyksta ne iš ambicijos, o iš būtinybės. Ne iš noro parodyti, o iš noro suprasti. Ir tas supratimas matomas kiekviename potėpyje: kartais šiurkščiame, kartais vos pastebimame, kartais drąsiame, kartais tyčia paliktame nebaigtame.
Šventėje savo vietą turi ir dar vienas tylus, bet labai tikslus langas – klaipėdiečio Ernesto Žvaigždino tapybos paroda „Langas…“, eksponuojama Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Tai nėra atsitiktinis įtraukimas, o organiška šventės dalis, atverianti kitą Nemuno pusę – vidinę, introspektyvią, šviesos ir šešėlio santykiu kvėpuojančią. „Langas…“ čia veikia kaip atskiras plenero balsas – ne tapantis, o stebintis, ne vaizduojantis, o leidžiantis žiūrovui būti matomam.

Erikos Batarūnaitės tapyba
Svarbu ir tai, kad pleneras yra Jurbarko krašto šventės „Laiko upių tėkmėje“ dalis. „Laiko upių tėkmėje“ dalis. Miestas šiuo metu pulsuoja savo pilnu ritmu: koncertai, renginiai, sporto varžybos, parodos, susitikimai. Prie visos šventės eigos ir sklandaus jos vyksmo reikšmingai prisidėjo ir Jurbarko rajono viešoji biblioteka – jos darbuotojai ir savanoriai, tyliai, bet labai tiksliai palaikę tiek plenero, tiek kitų šventės veiklų ritmą, pasirūpinę erdvėmis, informacija, lankytojų srautais ir tuo nematomu sluoksniu, be kurio miesto šventė neįvyktų taip darniai. Bet būtent pleneras suteikia šventei tą vidinę ašį, tą ramų centrą, kuriame viskas sulėtėja. Tai vieta, kurioje šventės triukšmas atsitraukia, o lieka tik žmogus, drobė ir upė. Ir tai, kad šventę remia Klaipėdos uostas, suteikia viskam dar vieną sluoksnį – tarsi didelis, industrinis, jūrinis pasaulis trumpam palinko prie Nemuno ir pasakė: kūryba čia yra svarbi.
„Gyvenimas ir kūryba prie Nemuno“ šiemet palieka įspūdį, kad Jurbarkas nėra tik geografinė vieta – tai būsena. Upės būsena. Žmogaus būsena. Kūrybos būsena. Menininkai čia pagavo ne peizažą, o laiką. Ne spalvą, o vidinį virsmą. Ne vaizdą, o tą tylų, sunkiai nusakomą santykį su vieta, kuri visada juda, bet niekada neskuba.
Tai nėra pleneras, kurį pamirši kitą dieną. Tai yra vieta, kurioje trumpam sustoja laikas, o tu supranti, kad Nemunas ne tik teka – jis kalba. Ir šiemet menininkai atsakė jam tuo pačiu: tyliai, giliai, nuoširdžiai.
PAGRINDINIS ORGANIZATORIUS: Jurbarko rajono savivaldybė
PAGRINDINIS PARTNERIS: Klaipėdos uostas
ORGANIZATORIAI: Jurbarko kultūros centras , Eržvilko kultūros centras, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centra, Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Jurbarko krašto muziejus, Jurbarko sporto centras, Jurbarko miesto seniūnija.
PARTNERIAI: Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia, Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas, VšĮ Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras, Jurbarko teniso klubas, Studija „Sveikatos erdvė“, Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla.
RĖMĖJAI: Jurbarko rajono savivaldybė, MB „Gerardas“.
INFORMACINIAI RĖMĖJAI: „Mūsų laikas“, „Šviesa“.
Parašykite komentarą