„Karališkoji Klaipėda: laikinosios sostinės istorinis-kultūrinis paveldas“: trys rugsėjo renginiai

Atvira Klaipėda 2026-09-09

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka nuo šių metų liepos mėnesio vykdo Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Karališkoji Klaipėda: laikinosios sostinės istorinis-kultūrinis paveldas“. Projekto veiklomis siekiama inicijuoti ir plėtoti Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su karališkosios Klaipėdos laikotarpiu, atgaivinimą, pažinimą ir informacijos sklaidą regioniniu, nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Taip pat stengiamasi prisidėti prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, per jo pažinimą pristatant krašto istoriją ir kultūrą, žymiausias miesto asmenybes ir jų įtaką formuojant Klaipėdos miesto savitumą.

Rugsėjo mėnesį numatyti trys projekto renginiai.

Programa

• Rugsėjo 16 d. 16.30 val. Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, Turgaus g. 8, vyks paskaita „Tikyba, valdovas ir visuomenė: krikščioniškos monarchijos modelis Klaipėdos krašte.“ Lektorius kun. dr. doc. Andrius Vaitkevičius. Reformacija Klaipėdos krašte buvo ne krikščionybės atsisakymas, bet krikščioniškos monarchijos pertvarka: pasikeitė bažnyčios valdymo modelis, tačiau išliko tikėjimas Trejybe, Kristumi, Šventuoju Raštu ir valdovo atsakomybės prieš Dievą samprata. Paskaitos tikslas parodyti, kaip XVI amžiaus Reformacija pakeitė Prūsijos valstybės ir bažnyčios santykį, tačiau nepanaikino krikščioniškos valstybės sampratos. Atskleisti, kad Klaipėdos krašte valdovas tapo bažnyčios globėju, o visuomenės gyvenimas ir toliau buvo grindžiamas bibline pasaulėžiūra, krikščionišku kalendoriumi bei moralės principais.

• Rugsėjo 23 d. 17 val. Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, Turgaus g. 8, vyks pasivaikščiojimas kultūros paveldo takais „Karališkosios Klaipėdos pėdsakais: pastatų ir žmonių istorijos“ kartu su kultūros istorike Jovita Saulėniene. Kaip ir žmonės, taip ir namai turi savo biografiją, savo gyvenimo stilių, net savo likimą. Kaip ir žmogaus, taip ir namo likimą apsprendžia vieta, ant kurios jis stovi, žmonės, kurie čia šeimininkauja. Be jokios abejonės, namo istoriją kuria ir laikas, kuriam esame visi pavaldūs. O kai namui, kaip ir žmogui, suteikiamas vardas ar kaip kitaip išskiriamas iš kitų pastatų, jis tampa simboliu. Tų karališkųjų simbolių bei jų istorijų ir atskleisime vaikščiodami karališkosios Klaipėdos takais. Europos paveldo dienos 2026.

• Rugsėjo 25 d. 16 val. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Liepų g. 3, vyks paskaita „Krikščionybė ir prekybinio miesto tapatybė: Klaipėda tarp uosto, kultūrų ir tikėjimų.“ Lektorius kun. dr. doc. Andrius Vaitkevičius. Klaipėdos europietišką tapatybę šimtmečius formavo ne vien uostas ar prekyba. Miesto gyvenimą jungė krikščioniškas vertybinis pagrindas, kuriame liuteronų bendruomenė, katalikų bendruomenė ir kitos religinės grupės kūrė bendrą miesto istoriją. Paskaitos tikslas atskleisti, kaip Klaipėda (Memelis), būdama vienu svarbiausių Baltijos jūros uostų, tapo miestu, kuriame prekyba, skirtingos tautos ir krikščioniškos konfesijos ne tik egzistavo greta, bet kartu kūrė miesto tapatybę. Parodyti, kad miesto atvirumas pasauliui ne silpnino tikėjimą, o skatino skirtingų krikščioniškų tradicijų sambūvį bei kultūrinį dialogą. Europos paveldo dienos 2026.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti