Norinčiųjų išgirsti raudonų plytų istorijas buvo daugiau nei vietų

Atvira Klaipėda 2026-09-30

Ar galima miesto istoriją perskaityti jo pastatuose? Visą rugsėjį Klaipėdoje vykęs projektas „Klaipėdos raudonų plytų istorijos“ parodė netikėtai didelį susidomėjimą tokiu būdu pažinti miestą. Atidarymo renginyje, ekskursijose ir edukacijose apsilankė daugiau nei 1000 žmonių. Organizatorių teigimu, norinčiųjų buvo maždaug triskart daugiau – į kai kurias ekskursijas vietos užsipildydavo per kelias minutes.

Raudonų plytų pastatų Klaipėdoje daug – tuo šis miestas išskirtinis. Klaipėdos kraštas, šimtmečius priklausęs kitai kultūrai, prie Lietuvos prijungtas tik prieš 103 metus. Taigi ką gali šio krašto raudonų plytų pastatai papasakoti apie žmones, gyvenusius Klaipėdoje prieš šimtą ar pusantro šimto metų?

VšĮ „Raudonos plytos“ inicijuotas projektas siūlė į pastatus žvelgti ne tik kaip į architektūros paveldą, bet ir kaip į istorijos šaltinius. Uosto sandėliai pasakojo apie prekybą, pirklius ir miesto ryšius su pasauliu, buvusi siaurojo geležinkelio stotis – apie žmonių keliones, universiteto pastatai – apie karinę miesto praeitį, o istorinis dujų fabrikas – apie XIX amžiuje modernėjusią Klaipėdą.

„Raudona plyta mums yra raktas, per kurį galima atrakinti daug platesnį pasakojimą apie Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą. Žmonėms įdomu ne tik tai, kada pastatas pastatytas ar koks jo architektūros stilius. Jie nori žinoti, kas čia gyveno ir dirbo, kaip žmonės keliavo, ką valgė, kur mokėsi, kaip kūrė verslus ir kaip jų gyvenimus pakeitė karai“, – sako VšĮ „Raudonos plytos“ įkūrėja Edita Valinčienė.

Vietų nelikdavo per kelias minutes

Kad susidomėjimas bus didesnis nei tikėtasi, paaiškėjo jau projekto pradžioje. Rugsėjo 3-iąją vykusiame atidarymo renginyje, kuriame pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas ir E. Valinčienė, susirinko daugiau nei 200 žmonių.

Po pirmojo ekskursijų savaitgalio organizatoriams teko atsisakyti gyvos eilės principo ir įvesti išankstinę registraciją. Tačiau ir tuomet į dalį ekskursijų vietos užsipildydavo per kelias minutes. Didinti grupių neleido lankomų pastatų erdvės, saugumo reikalavimai ir pasirinktas kamerinis formatas. Todėl daugiau nei 1000 projekto dalyvių, organizatorių vertinimu, neatspindi tikrojo susidomėjimo – norinčiųjų buvo maždaug triskart daugiau.

Nepatekusiems žada dar vieną galimybę

Projektas išsiskyrė ir tuo, kad ekskursijas bei edukacijas vedė VšĮ „Raudonos plytos“ savanorių komanda – savanorystės principu grindžiama visa organizacijos veikla.

Nors rugsėjį vykęs projektas baigėsi, sukurtų maršrutų atsisakyti neketinama. Organizatoriai ieško galimybių populiariausias ekskursijas kartoti, kad į jas galėtų patekti ir tie, kuriems rugsėjį vietų neužteko.

„Negalime mylėti ir saugoti to, ko nepažįstame. Kai sužinome, kas už senų raudonų plytų sienų gyveno ir kas jose vyko, jos tampa nebe tiesiog senais pastatais, o mūsų istorijos dalimi. Todėl labai norime, kad nepatekusieji šįkart turėtų kitą galimybę“, – sako E. Valinčienė.

Projektą „Klaipėdos raudonų plytų istorijos“ įgyvendino VšĮ „Raudonos plytos“. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė ir KJKK „Bega“.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti