Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-15 |
Nuo rugsėjo pabaigos bendrovės Klaipėdos baseinas direktoriumi tapęs olimpietis, pasaulio plaukimo taurės etapo laimėtojas Mindaugas Špokas sako, jog jo tikslas – kad per artimiausius metus kuo daugiau klaipėdiečių galėtų apsilankyti šiame sveikatingumo komplekse, o pats baseinas taptų didžiausiu traukos objektu mieste.
Jau buvo skelbta, kad Klaipėdos savivaldybei priklausančio baseino koncesininku esančios bendrovės direktoriaus poste 51-erių kaunietis M. Špokas pakeitė Ievą Vaičiurgę, ėjusią šias pareigas nuo 2019 m. balandžio.
Pasak M. Špoko, galimybė jam dirbti Klaipėdoje išsirutuliojo iš pokalbių su miesto valdžia apie sporto srities pokyčius. Vasaros gale Klaipėdos baseino valdytojai (bendrovę valdo UAB „Vakarų infrastruktūra“ ir UAB „Sporto infrastruktūra“), pasiteiravo, ar jį domintų galimybė vadovauti baseinui. „Iki spalio buvau nusiteikęs tiesiog pailsėti, tačiau po vasaros vėl atgimė ši tema, sutarėme sąlygas ir sukirtom rankom“, – sakė M. Špokas, šių metų pradžioje baigęs beveik ketverius metus trukusį darbą Nacionalinėje sporto agentūroje.
Klaipėdos baseinas – ne pirma tokia įstaiga, kuriai tenka vadovauti M. Špokui. Jis 2013-2014 m. buvo biudžetinės įstaigos Kauno plaukimo centras, įkurtos neradus koncesininko, kuris valdytų renovuotą „Girstučio“ sporto ir pramogų kompleksą, direktoriumi. Pasak M. Špoko, būtent „Girstutis“ tapo pradžia Kaune šiuo metu esą susiformavusiam plaukimo kultui. Toks, pašnekovo tikinimu, yra ir Vilniuje, tad jo tikslas yra pasiekti analogišką efektą ir Klaipėdoje.
Viena iš tikslinių grupių, į kurias ketina taikytis, Klaipėdos baseino direktorius vadina senjorus. Esą reikia pasiekti, kad jie suprastų, jog du baseinai, grupiniai užsiėmimai, šešios pirtys, dar tiek pat sūkurinių vonių, sporto salė yra nepalyginama su tuo, kiek gali tekti išleisti vaistams neužsiimant tokia fizine sveikatinimo veikla. Be to, Kauno ir Vilniaus baseinų patirtis rodo, jog ten pradėję lankytis senjorai susiformuoja ir naują bendraminčių, draugų ratą.
„Kol kas man yra didžiulė nuostaba, kad nemažai klaipėdiečių dar nėra išbandę baseino teikiamų paslaugų. Tad tikslas yra, jog per artimiausius dvejus metus kiekvienas miestietis nors kartą čia apsilankytų ir susidarytų savo nuomonę apie didžiausio Klaipėdos regione sveikatingumo centro naudą“, – teigė pašnekovas.
Siekiant to, ketinama jau lapkritį darbo dienomis, nuo 10 iki 16 val., sudaryti galimybę žmogui už maždaug 5 eurų kainą per pusantros valandos išmėginti visas komplekso paslaugas – nuo pačio baseino, pirčių zonos ir sūkurinių vonių iki sporto salės.
Dar viena numatoma kryptis – specialūs pasiūlymai šeimoms, skatinant kartu leisti laiką. M. Špokas teigė, jog sieks, kad baseine atsirastų čiuožykla-kalnelis vaikams, taip pat – ramybės zona šalia pirčių. Tai, jo nuomone, galėtų padėti išvengti sezoniškumo, vasarą Klaipėdos baseiną paverstų traukos centru miesto svečiams ir gyventojams.
M. Špoko teigimu, Klaipėdos baseinas yra išskirtinis ir savo kilnojamuoju dugnu, kuris leidžia jį padalinti į dvi 25 metrų ilgio dalis, turinčias po dešimt plaukimo takelių, ir tuo, kad bendras komplekso plotas siekia 7 500 kv. m, kas kelia, jog tai yra didžiausias sveikatingumo centras Vakarų Lietuvoje.
Kartu pašnekovas pabrėžė, kad yra sričių, kurias reikėtų tobulinti ir atnaujinti. „Kad ir iš išorės pastatas turi skleisti žinią apie tai, kas čia vyksta ir ką čia galima patirti, o ne būti tiesiog bevardžiu, kaip esu jau girdėjęs jį pavadinant“, – teigė M. Špokas.
Jo vizijoje – ir glaudus bendradarbiavimas su Klaipėdos savivaldybe ugdant sveiką miestiečių gyvenseną, plėtojant plaukimo kultūrą, didinant vaikų užimtumą ir susidomėjimą plaukimo sportu, vykdant vasaros stovyklas ir kitus užimtumo projektus.
M. Špokas pripažino dar nespėjęs įsigilinti į baseino brokus, dėl kurių su objektą stačiusia bendrove „Axis industries“ jau septintus metus vyksta Klaipėdos savivaldybės bylinėjimasis teismuose, tačiau vylėsi, kad bus rasti sprendimai, ypač dėl nardymo šachtos, nes ji yra išskirtinis objektas visame Baltijos regione ir jos paslaugų poreikis yra didžiulis.
M. Špokas teigė, jog su šeima dėl šio naujo darbo pasiekė kompromisą – Klaipėdoje jis darbuojasi pirmadieniais-ketvirtadieniais ir gyvena nuomojame bute, o ketvirtadienio vakarą jau grįžta namo ir tęsia darbus nuotoliu.
DOSJĖ
Daugkartinis Lietuvos plaukimo ir vandensvydžio čempionas, pasaulio plaukimo taurės etapo laimėtojas, Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis M. Špokas turi Lietuvos sporto universitete įgytą sporto vadybos magistro laipsnį bei Liono Claude‘o Bernardo universiteto sporto organizacijų valdymo ir administravimo magistro laipsnį.
Nuo 2022 m. liepos iki šių metų pradžios jis buvo Nacionalinės sporto agentūros direktorius.
2019– 2022 m. FIBA varžybų komisijos pirmininko pavaduotojas.
2014–2022 m. „FIBA Europe“ valdybos narys ir FIBA varžybų komisijos pirmininko pavaduotojas.
2014–2021 m. „FIBA Europe“ valdybos narys.
2013–2021 m. Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius-direktorius.
2013 m. Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius.
2012–2013 m. premjero patarėjas.
2007–2011 m. ,,EuroBasket2011“ organizacinio komiteto vykdantysis direktorius.
2002–2006 m. Lietuvos sporto universiteto sporto centro direktorius ir komercinės grupės vadovas.
2001–2002 m. UAB ,,Kesko Senukai“ analitikos vadybininkas ir projektų vadovas.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Tikiu šviesia ateitimi. Tikrai buvo reikalingas pokytis.