Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-27 |
Klaipėdos miesto tarybai šią savaitę spręsiant, ar skirti papildomus 882 tūkst. eurų transporto kompensacijų mokėjimui ir 774 tūkst. eurų nuostoliams kompensuoti „dėl išaugusių keleivių vežimo paslaugų teikimo sąnaudų“, „Atvira Klaipėda“ pasidomėjo, kokia kryptimi toliau juda konkursus laimėjusių vežėjų ir vidiniu šimtamilijoniniu sandoriu palepintos savivaldybės įmonės „Klaipėdos paslaugos“ tarifai.
Žinia, pagal pernai rugpjūtį Klaipėdos savivaldybės sudarytą net 220 mln. eurų vertės vidaus sandorį su „Klaipėdos paslaugomis“, jai mažiausiai septynerių metų laikotarpiui atiduota didžiausia dalis vietinių autobusų maršrutų rinkos. Skirtingai nei konkursus laimėjusių privatininkų – „Kautros“ ir Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) atveju, „Klaipėdos paslaugų“ sutartyje nėra jokio tarifo. Nurodoma, jog atsiskaitoma bus pagal formules, kuriose – faktinės įmonės išlaidos darbo užmokesčiui (perskaičiuojama kas mėnesį), kuro sąnaudos, investicijų dedamoji, „kitos sąnaudos“ ir dar 5 proc. rentabilumas.
Atotrūkis nemažėja
Pernai gruodį „Kautrai“ VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) vidutiniškai mokėjo po 1,95 Eur/km be PVM, TOKS – 1,36 Eur/km, o „Klaipėdos paslaugoms“ – 2,53 Eur/km. Šį sausį vidutinis „Kautros“ vieno kilometro įkainis pakilo iki 2,15 Eur/km be PVM, TOKS – iki 1,42, o „Klaipėdos paslaugų“ – iki 2,68 Eur/km. Birželį savivaldybės įmonei mokėta po 2,62 ct/km be PVM, „Kautrai“ – 2,09 ct/km, TOKS – 1,38 ct/km.
KKT pateiktos sąskaitos ir rida rodo, kad „Klaipėdos paslaugoms“ už rugsėjį nuvažiuotus 375 153 km buvo sumokėta 1,075 mln. eurų be PVM – 2,87 Eur/km (9,5 proc. daugiau nei birželį).
„Kautros“ įkainis siekė 2,31 Eur/km (nuvažiuota 254 477 km, sumokėta 587 tūkst. eurų). Jis lyginant su pirmu šios vasaros mėnesiu padidėjo 10,5 proc.
TOKS mokėta 1,47 Eur/km (6,5 proc. daugiau nei birželį): šios kompanijos elektriniai autobusiukai nuvažiavo 192 428 km ir uždirbo 282,2 tūkst. eurų.
Tad jei „Klaipėdos paslaugos“ vežtų už panašų tarifą, kaip „Kautra“, per mėnesį būtų sutaupoma apie 200 tūkst. eurų be PVM.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad kai rugsėjo pabaigoje vykusio Klaipėdos miesto tarybos Kontrolės komiteto posėdžio metu pastarojo pirmininkas Ugnius Radvila paklausė „Klaipėdos paslaugų“ Finansų ir projektų valdymo departamento direktorės Elidos Mantulovės, kodėl konkursus laimėję vežėjai Klaipėdoje sugeba važiuoti už mažesnį tarifą nei kad „Klaipėdos paslaugos“, ji pripažino, jog gali tik pasamprotauti.
„Gal jie suklydo ir Klaipėda susidurs su tokai situacija, kai nebegalės vežėjas važiuoti“, – teigė E. Mantulovė ir tikino, kad „Klaipėdos paslaugų“ įkainiai yra pagrįsti sąnaudomis, be to bendrovė veža ir su ilgais autobusais.
„Lieka ir toliau įdomus klausimas“, – tada sureagavo U. Radvila.
Per tris mėnesius nuostolių – už beveik 2 mln.
Klaipėdos savivaldybė per pirmą šių metų pusmetį KKT buvo kompensavusi 2,22 mln. eurų nuostolių. Per trečią ketvirtį tokių kompensacijų suma išaugo net 1,92 mln. eurų ir pasiekė 4,14 mln. eurų, kai pernai per devynis mėnesius buvo kompensuota nuostolių tik už 1,69 mln. eurų.
Tuo metu kompensacijoms už lengvatinių keleivių vežimą per tris mėnesius papildomai prireikė 2,72 mln. eurų – iš viso nuo metų pradžios KKT tam jau pervesta 9,52 mln. eurų, kai pernai sausio-rugsėjo mėnesiais reikėjo 7,56 mln. eurų.
Nors „Atvira Klaipėda“ savivaldybės prašė tik skaičių, pastaroji kartu su jais atsiuntė ir laikinosios KKT vadovės Alinos Mikalauskės komentarą. Jame rašoma, kad lyginant 2025 m. sausio–rugsėjo ir 2026 m. to paties laikotarpio rezultatus „svarbu įvertinti pasikeitusias vežimo paslaugų teikimo sąlygas, mokestinę aplinką, keleiviams taikomas lengvatas ir nuosekliai vykdomą transporto parko modernizavimą“, kurie esą turėjo tiesioginės įtakos viešojo transporto sistemos finansavimo poreikiui.
„Veiksniai, lėmę viešojo transporto sistemos finansavimo poreikį:
1. Pasikeitusi mokestinė aplinka ir keleiviams taikomos lengvatos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. keleivių vežimo paslaugoms taikomas lengvatinis PVM tarifas padidėjo nuo 9 iki 12 proc. Taip pat pradėta taikyti 95 proc. bilietų lengvata 65 metų ir vyresniems keleiviams. Dėl šių pokyčių 2026 m. sausio–rugsėjo mėn. bilietų pardavimo pajamos, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, sumažėjo 4,8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu kompensacijų poreikis išaugo 22,3 proc., nes lengvatinių bilietų buvo įsigyta daugiau nei prognozuota.
2. Naujos sutartys su vežėjais. Nuo 2025 m. antrojo pusmečio didžioji dalis maršrutų pradėta aptarnauti pagal naujas sutartis su vežėjais, kuriose nustatyti didesni vežimo paslaugų įkainiai. Pagal šias sutartis reikšmingai atnaujintas transporto parkas – maršrutuose pradėjo dirbti beveik 100 naujų transporto priemonių, elektrinių autobusų skaičius išaugo daugiau kaip tris kartus. Šiuo metu daugiau kaip pusė visos viešojo transporto sistemos ridos įveikiama elektra. Šie pokyčiai neatsiejamai didina ir viešojo transporto sistemos finansavimo poreikį ir tai yra natūrali viešojo transporto sistemos modernizavimo ir perėjimo prie tvaresnių sprendimų dalis.
3. Vežėjų įkainių indeksavimas. Dėl kuro kainų pokyčių ir infliacijos 2026 m. indeksuoti visų vežėjų įkainiai. 2026 m. rugsėjo mėn. metinė infliacija siekė 6,7 proc.
4. Transporto parko atnaujinimas ir tvarumo reikalavimų įgyvendinimas – viešojo transporto sistemos modernizavimas ir perėjimas prie netaršių bei visiškai netaršių transporto priemonių yra nuosekliai įgyvendinami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimus ir ilgalaikius tvaraus judumo tikslus. 2026 m. birželio pabaigos duomenimis, iš 238 miesto ir priemiesčio maršrutus aptarnaujančių autobusų 120 buvo elektriniai. Daugiau kaip pusė visos ridos jau įveikiama elektra. Tai reikšmingas transporto parko atnaujinimo etapas, prisidedantis prie oro taršos ir triukšmo mažinimo bei patogesnių kelionių keleiviams. Kartu svarbu įvertinti, kad elektrinių autobusų įsigijimas ir jų eksploatacijai reikalingų pajėgumų užtikrinimas yra brangesni, todėl tvarumo tikslų įgyvendinimas turi tiesioginę įtaką viešojo transporto sistemos finansavimo poreikiui“, – dėsto A. Mikalauskė.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Dabar suprantama kodėl merui reikėjo atsikratyti Nėniškio