Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-02-21 |
Klaipėdos miesto savivaldybė leidžia ir net skatina ignoruoti visokias perteklines ir verslo idėjas varžančias taisykles ir reikalavimus bei skelbia naują verslumo skatinimo programą, patvirtintą ketvirtadienį vykusiame jungtiniame Kultūros, švietimo ir sporto bei Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetų posėdyje: kurk vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo bute ar name, gauk valstybės biudžeto subsidijas už lankančius tavo įstaigą vaikus ir nesirūpink jokiais leidimų derinimais su institucijomis bent pusę metų!
I Melnragėje, ramioje Nėgių gatvėje, įsikūrė vaikų darželis. Garbūs Klaipėdos verslininkai Gazarianai išnuomojo 5 metams garbiai Klaipėdos švietimo specialistei savo gyvenamos paskirties namą ir leido ten vykdyti vaikų ugdymo veiklą. Nuo 2019 m. rugsėjo tame name klega 46 ikimokyklinukai ir 17 mokyklinio amžiaus vaikų. Visus 63 vaikus kas rytą atvežę ratuoti tėvai grūdasi iki tol tokio judesio nemačiusioje gatvėje kaip tik tuo metu, kai į darbą bando išvažiuoti ten įsikūrę vietiniai. Vakare tas pats.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Neapsikentę Nėgių gatvės gyventojai kreipiasi į policiją (gatvėje stovi ribojantys sustojimą ženklai), savivaldybę. Sako, jūs, savivaldybe, turėjote prieš išduodami leidimą veiklai įvertinti planuojamos veiklos poveikį aplinkai, suderinti reikalingų priemonių įgyvendinimą ir tik tada išduoti leidimą.
Ieškant išeities paaiškėja, kad įstaiga ne tik kad neturi jokio veiklos suderinimo su savivalda, ji neturi nei priešgaisrinės saugos pažymėjimo, nei higienos paso, nei oficialaus leidimo veiklai.
63 šeimos kas dieną suveža savo atžalas į nelegaliai veikiančią įstaigą, specialistų nepatvirtintą kaip saugią nei gaisro, nei bakterinės grėsmės atveju. Įsivaizduojate, kokia turi būti tėvų desperacija dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirinkimo ar kokybės, kad spjaunant į vaikų saugumą grūsti juos į tokias sąlygas?
Aišku, ne tik ugdymo įstaigų stoka šiaurinėje Klaipėdos dalyje verčia tėvus taip elgtis. Reginos Kontautienės valdomas Klaipėdos licėjus jau ne pirmus metus patenka į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų reitingų trejetuką. Manau, panašaus gero rezultato besitikintys tėvai ir veža vaikus į (ne)legalią įstaigą ikimokyklinukams, sumokėdami už šią paslaugą įstaigai nemažus stojimo ir kasmėnesinius mokesčius.
Leidimą veiklai UAB „Mažasis Klaipėdos licėjus“ gavo tik prieš kelias dienas. Bet šis aspektas susirinkusiems nepasirodė vertas dėmesio. Kaip ir faktas, kad gaunamus iš valstybės biudžeto pinigus savivalda perveda leidimo veiklai neturinčiai įstaigai jau 6 mėnesius, nuo praėjusių metų rugsėjo. Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė sakė – viskas čia gerai.
Vertinčiau tai kaip oficialų kvietimą veikti apeinant visus instancijų reikalavimus ir kurti savo darželį tiesiog savo bute ar name. Šiukštu nepamirškite pateikti popieriuko su prižiūrimu kaimynų vaikų skaičiumi, kad Klaipėdos švietimo skyrius be jokių papildomų tikrinimų jūsų verslą paskatintų išmokomis.
Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas – vienas iš savivaldybės prioritetų, sako naujas 2020-2023 metų strateginio veiklos plano aprašas. Nors ten šio pavadinimo programai vietos nebeliko (ji prijungta prie Subalansuoto turizmo skatinimo ir vystymo programos, ir pinigai šioms programoms numatyti mažesni, nei buvo suplanuota praėjusių metų pavasarį) matyt, nutarta pagelbėti reguliavimu, arba kitaip – reguliavimo lengvatomis kūrimu.
Pažangu – suvaržymų mažinimas yra puikus reguliavimo, Gerovės valstybės idėjos būtinos sudėtinės dalies šalia fiskalinės politikos pavyzdys.
Puolę naudotis pasiūlyta naujove – tokio verslo kūrimo ir jam taikomomis lengvatomis, neužmirškite vieno iš Klaipėdos licėjaus sėkmės recepto. Negailėkite lėšų auklėtojų atlyginimams.
Klaipėdos licėjaus darbuotojų vidutinis atlyginimas 1860 EUR (bruto), t.y. 55 proc. aukštesnis nei vidutinis visų likusių Klaipėdos pagrindinio ugdymo mokyklų darbuotojų.
Mokėdamas daug aukštesnį atlyginimą, pritrauksite pačius geriausius ugdymo specialistus, kurių pasiekimai leis užsitarnauti gerą reputaciją, o ji savo ruožtu leis pakelti mokesčius patiems tėvams.
Skatindama tokius verslo modelius savivaldybės Švietimo skyrius pataikauja aukštas pajamas turintiems tėvams, kurių atžalos gali gauti kokybiškesnį išsilavinimą ir geresnę starto poziciją renkantis aukštojo mokslo įstaigą.
Elitinės įstaigos, mokėdamos aukštesnius atlyginimus iš elito mokamais mokesčiais sunešto biudžeto, papildomo dosniomis savivaldybės dotacijomis, susiurbia mokytojų elitą, tuo mažindamas visų likusių miesto įstaigų galimybes.
Kur tokios nelygybės skatinimas nuves likusias miesto mokyklas, kuriose mokosi likę 95 proc. klaipėdiečių, klausimas, į kurį atsakymo kol kas neieškoma. O verta. Būtent savivaldybė yra tų mokyklų, kuriose mokosi tie 95 proc. vaikų, steigėja.
Klaipėdos miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbuotojų atlyginimų vidurkis skiriasi 68 proc. (imant mažiausią ir didžiausią vidurkį), pagrindinio ugdymo įstaigų skirtumas – net 73 proc. Akivaizdu, kad viename mieste toks skirtingų tos pačios srities įstaigų atlygių skirtumas neturi būti toks didelis. Atmetus atlyginimo mokėjimo vokeliuose prielaidą (visos dotacijos oficialios), lieka netinkamo skaičiaus darbuotojų išlaikymas (gal net „mirusių sielų”), netinkama proporcija tarp administracijos ir ugdymo specialistų skaičiaus, neadekvati ūkiui skiriama lėšų suma;
Vienam ikimokyklinių įstaigų darbuotojui tenkančių vaikų skaičius skirtingose miesto įstaigose skiriasi 3,5 karto;
Mokyklose (atmetus specialiąsias) tenka nuo 4 iki 9 vaikų vienam darbuotojui. Klaipėdos licėjaus rodiklis – 5,6 (geriausia Klaipėdoje ir viena geriausių šalies mokyklų). Norint, kad visus 18 tūkst. Klaipėdos moksleivių turėtų 5,6 darbuotojo vidurkį, mums reikėtų tolygiau perskirstyti vaikus ir mokytojus, bet net tuo atveju mums trūktų 400 žmonių Klaipėdoje – kiek iš jų mokytojai? (paskaičiuosiu, tik matydamas mokymo įstaigų struktūrą).
Pateikiau siūlymą administracijai: atlikti visų pavaldžių įstaigų vertinimą ir pateikti nurodymus piktnaudžiaujantiems ar išlaikantiems per didelius „dvarus” susitvarkyti atsižvelgiant į pateiktas po vertinimo rekomendacijas, neužmirštant, kad vertinimas – ne tik analizė ir rekomendacijos, bet ir jų įgyvendinimo kontrolė.
Atsakymo į šį siūlymą savivaldos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė per nustatytą terminą nepateikė. Laukiam, mylim, balsuojam.
Mano dėdė jau daug metų užsiima viešojo maitinimo verslu. Vadovauja kelioms maitinimo įstaigoms ir ne kartą dalijosi sukaupta patirtimi ir nuotykiais su keliomis įstaigomis, kurių viena išduoda higienos pasą, o kita priešgaisrinės saugos leidimą. „Eina jie.. Kol nesuderinsi visų leidimų, negali pradėti veiklos, nes gausi dideles baudas ir net veiklą gali uždaryti“. Bet jis gyvena ne Klaipėdoje.
Mes čia nuo šiol turime lengvatas ir garantuojamas savivaldos išmokas. Ugdymo veiklai. O gal ir maitinimo?
Įdomu, kas liktų atsakingas, jei vaikai apsinuodytų nepraėjusios higienistų patikros virtuvės paskleista pikta bakterija? Namo, kuriame reziduoja 63 vaikai ir 20 darbuotojų, savininkai, ar nelegaliai veikianti bendrovė?
Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Jei dar yra tokių žmonių, kaip straipsnio autorius, neabejingų betvarkei, neūkiškumui ir korupcijai, tai yra vilties, kad dar galime tą Lietuvėlę išgelbėti.
Dar yra geras straipsnis apie šią įstaigą https://www.atviraklaipeda.lt/2020/01/13/apgavystes-anatomija/
Tikrai yra ko pasimokyti iš licėjaus steigėjų – Ostapas Benderis ilsisi ?.
Ir kas svarbiausia , kad problemos dėl tokio transporto srauto chaoso , apsisukinėjimo ir dūminimo prie namų langų nemato asmuo, kuris pats gyvena Giruliuose , užtvarais užtvertoje ir apsaugos saugomoje gatvėje. Tai gal tada tegul nuima gatvės užtvarą ir leidžia važiuoti ir apsisukinėti toje gatvėje gretimo ” Gintarėlio” darželio tėvams ir visiems kitiems. Jei apie 10 kartų padidėjęs automobilų chaotiškas srautas ” tik išpūstas burbulas”, tai kodėl norima savo gatvę užsitverti nuo visų?
63 šeimos kas dieną suveža savo atžalas į nelegaliai veikiančią įstaigą, specialistų nepatvirtintą kaip saugią nei gaisro, nei bakterinės grėsmės atveju. Sudarytas geros įstaigos įvaizdis paverčia tėvus desperatiškais dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirinkimo ar kokybės, kad spjaunant į vaikų saugumą grūsti juos į tokias sąlygas. Be to, tėvų ir įstaigos atstovų tarpe išlenda šmeižtas Nėgių g – ės gyventojų atžvilgiu, nes šiuo atveju nepadeda prisidengimas vaikų gerove.