[vc_row][vc_column][vc_column_text]Ankstų sekmadienio rytą Klaipėdos uosto prieigose, tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių ant seklumos užplaukė sausakrūvis laivas „Ocean Crown“ su Kipro vėliava. Klaipėdiečiai nepaisant stipraus vėjo nuo sekmadienio ryto traukė pasižiūrėti šio neįprasto reginio.

Pranešama, kad pirmadienį į vietą turėtų atvykti laivo savininko bei vilkikų kompanijos atstovai. Jie įvertins situaciją dėl laivo nutempimo nuo seklumos bei turėtų pateikti gelbėjimo planą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

2005 m. pastatytas 190 metrų ilgio laivas su 20 žmonių įgula, ko gero, tapo nevaldomas dėl pagrindinio variklio gedimo, o inkarai nebepasipriešino smarkiam vėjui. Iki šiol taršos nepastebėta.

Įgula iki šiol yra laive, žmonių gelbėjimo pagalbos jie atsisakė. Laivas į Klaipėdą atplaukė iš Gibraltaro.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispečeriai informaciją apie nevaldomą su Kipro vėliava plaukiojantį laivą gavo naktį, apie 2 val. , rašoma išplatintame Uosto direkcijos pranešime.

Kadangi dėl stipraus vėjo, kuris gūsiuose siekė iki 28 m/s, ir jūroje iki 5 metrų aukščio įsisiautėjusių bangų  Klaipėdos uoste laivyba nuo vakar 16 val. buvo ribojama, laivas leidimo įplaukti į uostą laukė inkaravietėje.

Laivo kapitonas ne kartą buvo įspėtas nestovėti audroje nuleidus inkarą, tačiau šio įspėjimo jis nepaisė. 2.15 val.  tarnyboms jis pranešė dėl variklio gedimo nebegalintis valdyti laivo, todėl paprašė vilkikų pagalbos. Tuo metu vėjo greitis buvo pasiekęs 28 m/s. Vilkikai dėl milžiniškų bangų priplaukti prie sausakrūvio laivo negalėjo, todėl laivas su 20 žmonių įgula ėmė dreifuoti ir likus 200 metrų nuo kranto, 4.50 val. užplaukė ant seklumos. Šioje vietoje gylis siekia 5 metrus.

Į situaciją sureagavo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, paskelbęs įrašą savo „Facebook” paskyroje.

„Jau dabar galime teigti, kad tai gali būti gerokai rimtesne problema, nei atrodo vertinant tik „iš pirmo žvilgsnio”. <…> Kalbant apie patį laivą bei jame esančias kuro/tepalų atsargas situacija, manau, gerokai rimtesnė. Žinau aiškiai tik vieną – gelbėjimo darbai turi būti pradėti nedelsiant, kai tik leis oro sąlygos (saugumas – pirmiausia) ir jokių derybų „kaip pigiau, ar kada vėliau” čia būti neturėtų. Žinoma, galimai situaciją kiek lengvina tai, kad bent jau pats laivas tuščias (tad ir gerokai lengvesnis) ir į uostą plaukė krovinio pasiimti, tad nutempimo darbai santykinai kaip ir turėtų būti lengvesni, sėkmės elementas tikėtinai didesnis, bet bent kol kas vertinti bei prognozuoti būtų tikrai per anksti. Situacijos subtilumas dar ir tame, kad būtent laivo kapitonas turi sprendimo teisę ką kviesti, ką daryti, kokių veiksmų imtis, net ir patekimas laivą bent kol kas taip pat derintinas su kapitonu, kuris neabejotinai viską dar derina ir su tikraisiais laivo savininkais. Neabejotinai, nepaisant šventinio laikotarpio turės būti sutelktos visos jėgos ir reikiama technika (specialistai, buksyrai, žinybos ir t.t.) ir padaryta viskas, kad ši „karūna” netaptų „tryliktuoju patiekalu” klaipėdiečių Šv. Kūčių stalui. Palaikau ryšį su situaciją žinančiais ir ją įdėmiai sekančiais pareigūnais bei visais, kas žino informaciją ir vertina ją profesionaliai, paprašiau, kad būtų pateikiama visa reikalinga informacija kaip ši situacija vystysis pačiu artimiausiu metu, kai tik žinosiu daugiau naujienų, pasidalinsiu jomis ir su jumis”, – rašė meras.

Vėliau jis įkėlė dar vieną „post’ą”, kuriame rašo, kad pačiomis naujausiomis žiniomis, „vietinės gelbėjimo technikos tikrai nepakaks, o ir specialių įgūdžių tokioms gelbėjimo operacijoms taip pat”.

„Todėl šiuo metu vyksta intensyvios laivo savininkų derybos su tarptautinėmis bendrovėmis, kurios turi tokių operacijų atlikimo patirties, technikos, personalo ir t.t. Kiek tai užtruks laike – šiuo metu pasakyti sunkoka, bet nepaisant šventinio laiko, parengiamieji gelbėjimo operacijos darbai vyksta nepertraukiamai. Svarbiausia dabar yra tai, kad kuro bei tepalų atsargos į aplinką neišsiliejo, laivo korpusas – nepažeistas, o artimiausiomis dienomis oro sąlygos neturėtų dramatiškai keistis ar juo labiau blogėti. Tikimės visi, kad nepaisant didelių kaštų laivo savininkams, šis sausakrūvis bus ištrauktas iš seklumos ir grįš į sau įprastus jūrų kelius”, – rašė V. Grubliauskas.

Bene paskutinį kartą tokios „dovanos” prie Klaipėdos buvo atsidūrusios 2002-aisiais.

Tų metų vasario 22 dieną Danijos kompanijos „Rhode Nielsen” vienkaušę žemkasę „Machiavelli”, gilinusią Klaipėdos uosto įplauką, vėjas nutraukė nuo vilkiko lynų ir bangos nunešė ant seklumos ties Giruliais.  Laivą tada nesėkmingai bandė gelbėti trys vilkikai. Vėliau į pagalbą buvo išsiųstas gelbėjimo laivas „Stumbras”, tačiau dėl seklios jūros jis žemkasės nepasiekė.

Žemkasei užplaukus ant seklumos, buvo pažeistas jos korpusas ir vandeniu užlietas generatorių skyrius. Laive buvo likę maždaug 25 tonos dyzelinio kuro ir 5 tonos tepalų. Klaipėdos aplinkosaugininkai ilgai nenorėjo leisti vykdyti žemkasės nutempimo darbų, nes jie esą terštų aplinką. Specialiai iš Olandijos atplukdytas galingas kranas „Samson” smėlyje įstrigusią žemkasę iškėlė tik 2002 m.  balandžio pabaigoje.

2002-ųjų gruodį su Panamos vėliava plaukiojęs Argentinos bendrovei „Boldwin Maritime” priklausęs tanklaivis „Princess Pia”, iš Klaipėdos turėjęs išgabenti beveik 50 tūkst. tonų mazuto, ant seklumos užplaukė kai už uosto vartų posūkio metu tapo nevaldomas. Gelbėjimo darbai praėjo sklandžiai.

1981 m. rudenį per didelę audrą buksyruojamas iš uosto į šiaurinį molą trenkėsi ir sulūžo perpus 170 m ilgio Didžiosios Britanijos tanklaivis „Globe Asimi”, plaukęs su Gibraltaro vėliava. Tuomet išsiliejo apie 16,5 tūkst. tonų mazuto, kuris užteršė maždaug 80 km pajūrio ruožą.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”12556,12557,12558,12559,12560,12561,12562,12563,12564,12565,12570,12571,12572,12573,12574,12575,12577,12578,12579,12580″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]