„Paradoksalu, bet šiandien tie 40 žiniasklaidoje paviešintų asmenų, kurie parlamentaro V. Bako teigimu tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) taikikliu, net neturi įstatymu suteiktos galimybės pasitikrinti, ar valstybė apie juos rinko duomenis. Jie turi aklai pasitikėti VSD paneigimu, nors galimai pati VSD ir rinko šią informaciją. Nėra sukurto priežiūros mechanizmo, kuris apsaugotų asmens privatumą ir surinktų duomenų naudojimą. Akivaizdu, kad tokią padėtį būtina taisyti. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, tačiau surinkti duomenys nepasitvirtino, turi turėti teisę apie tai žinoti“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys klaipėdietis Simonas Gentvilas.

Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu galiojantys Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymai iš esmės nesuteikia piliečiams galimybės sužinoti, ar jų atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas bei kiti skirtingoms frakcijoms priklausomi parlamentarai įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas. Parlamentarų įsitikinimu, priėmus siūlomus pakeitimus padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.

„Nekeičiame esamos tvarkos, kada informaciją gali būti renkama kriminalinės žvalgybos ir operatyviniais veiksmais, tačiau nepasitvirtinus įtarimams, asmuo, kurio privatus gyvenimas buvo sekamas, turi būti informuotas automatiškai per 15 dienų, kada tai vyko, kokiu pagrindu, kiek laiko bei kada ir kokioje institucijoje surinkta informacija buvo sunaikinta. Tai yra būtina prevencija, kad valstybės žvalgybos institucijos nevykdytų perteklinių privataus gyvenimo pasiklausymų, valstybės stebėti asmenys būtų užtikrinti, jog valstybė gerbia jų privatumą, o įtarimams nepasitvirtinus, visa informacija yra sunaikinama“, – teigia pataisų iniciatorius S. Gentvilas.