Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2020-02-27 privalomuoju nurodymu Nr. PN-243-(6.3), nustatė, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į viešo svarstymo metu Edmundo Benečio žodžiu pateiktus pasiūlymus, „motyvuoto, teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais pagrįsto atsakymo į pasiūlymus planavimo organizatorius nepateikė“ ir nurodė direktoriui „iš naujo motyvuotai bei pagrįstai… atsakyti į visus pareiškėjo žodžiu pateiktus ir protokole užfiksuotus pasiūlymus…“

Tad grįžtame prie direktoriaus 2020-03-16 rašto su naujais atsakymais jau nebe į vieną, o į dešimt pateiktų pasiūlymų.

Direktoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus pavadinimams naudosime tas jų formuluotes, kurios buvo nurodytos VTPSI 2020-03-02 rašte. Ir eilės tvarką paliksime tą pačią, kaip ji įvardinta VTPSI.

Pykit, nepykit, bet tai yra faktas: miesto bendrojo plano (BP) sprendiniai neatitinka nei Klaipėdos miesto tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimui Nr. T2-159, nei 2019 m. kovo 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymu Nr. AD1-477 pritartam BP koncepcijos variantui.

Negana to, tas jau buvusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino įsakymas neatitinka dar ir LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimams. Bet apie viską iš eilės.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T2-159 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, kuriuo buvo pritarta pietinės uosto plėtros variantui su uosto plėtra tik pietinėje Klaipėdos dalyje ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugara.

Bemaž po dviejų metų, 2019 m. kovo 18 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas įsakymu Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ pritarė jau kitokiai Klaipėdos miesto BP keitimo koncepcijai ne su pietine, o su MAKSIMALIA uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage ir dar tame pačiame įsakyme nustatė („nustatau“) nevienodą šio įsakymo taikymą planuojamai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, „nustatydamas“ skirtingoms miesto teritorijos dalims skirtingas savo įsakymo įsigaliojimo sąlygas ir terminus.

Negana to, direktorius S. Budinas savo įsakymu pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai su sprendiniais už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų (už planuojamos teritorijos ribų) – išorinio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage sprendiniams.

Dėl šių priežasčių 2019-3-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budino įsakymas prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-7-14 sprendimu Nr. T2-159 pritartos Klaipėdos miesto BP keitimo koncepcijos variantui ir neatitinka LR teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p. reikalavimų, todėl net negali būti taikomas Klaipėdos BP rengimui.

Jau turime du skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius miesto BP sprendinių variantus. Ir abu yra galiojantys.

Dar vienas – jau trečiasis Klaipėdos BP sprendinių variantas su MAKSIMALIA uosto plėtra, bet jau be sprendinių už planuojamos teritorijos ribų – be išorinio uosto ties Melnrage sprendinių Baltijos jūroje buvo pristatytas parengto Klaipėdos BP viešo susirinkimo, kuris įvyko 2019-12-16, metu.

Tačiau trečiasis Klaipėdos BP sprendinių variantas su maksimalia uosto plėtra, bet be sprendinių už planuojamos teritorijos ribų – be išorinio uosto ties Melnrage sprendinių Baltijos jūroje neatitinka pirmųjų dviejų Miesto BP plėtrą reglamentavusių dokumentų…

Viešo svarstymo metu pristatytas Klaipėdos BP variantas neatitinka nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-14 sprendimu Nr. T2-159 pritartos Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui, nei 2019-03-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino įsakymu pritartai dar kitokiai Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai su sprendiniais už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų (už planuojamos teritorijos ribų), su MAKSIMALIA uosto plėtra su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.

Savo žodiniame pasiūlyme 2019-12-16 nurodžiau, kad šiais trimis dokumentais yra bandoma įteisinti tris skirtingus, bet iš esmės vienas kitam prieštaraujančius ir teisine prasme nesuderinamus ar net negaliojančius (direktoriaus „pritartoji” koncepcija su „nustatymais”) TPD sprendinius.

Ką apie šį žodinį pasiūlymą savo atsakyme rašo direktorius?

Rašo tikrai daug ir daug visokių įdomių dalykų prirašo. Svarbu, kad rašo. Ir daug rašo.

Skaitom, kas parašyta.

„Pažymime, kad… savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o ne taryba“, – rašo direktorius.

Viskas teisingai, bet… apie ką čia? Juk niekas tokio klausimo apie TPD rengimo organizavimą ir nekėlė, o ir tokio pasiūlymo net nebuvo? Skaitom toliau direktoriaus atsakymą.

„Paaiškiname, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. galioja nauja Įstatymo redakcija, kuri…“ Palaukit, o čia apie ką? Aš ir to neklausiau, ir pasiūlymo tokio (kad paaiškintų) neteikiau, tad kam čia rašinėti apie jau šešti metai galiojančią naują TPĮ redakciją?

„Šiuo pagrindu Vyriausybė 2014 m liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 nutarė parengti…“ Nu, neįdomūs ir niekam nereikalingi tie Vyriausybės veiklos istoriniai faktai, tad ir vėl – kam čia apie tai?

„Miesto plėtros alternatyvos buvo rengiamos atsižvelgiant į Uosto BP nagrinėtas plėtros alternatyvas“. O čia jau rimčiau.

Pasirodo, jog miesto BP buvo planuojamas ne pagal planavimo sąlygas, o „rengiamas atsižvelgiant į Uosto BP…“ Tai paaiškina, kodėl miestas (Klaipėdos BP planavimo organizatoriai – direktoriai S. Budinas, Gintaras Neniškis) net neplanavo VISOS Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos su uostu, taip, kaip tai yra įrašyta miesto BP planavimo sąlygose, ir todėl rengė miesto BP „atsižvelgiant į uosto BP“.

Bet ir vėl – o kaip čia atsakoma į žodinį pasiūlymą, kad miesto BP sprendiniai neatitinka, nei miesto savivaldybės tarybos 2017-07-14 sprendimo, nei 2019-o3-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus S. Budino įsakymo? Kol kas – dar niekaip.

Atsakyme direktorius dar rašo, jog „Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (Teritorijos raidos alternatyvai)“ pritarė antrai alternatyvai. Tačiau 2017 m. birželio 13 d. Uosto BP planavimo organizatorius pritarė koncepcijos sprendinių dokumentams nutardamas, kad 4–oji alternatyva yra prioritetinė, į kurį vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau -KVJUD) parengtomis teritorijų planavimo sąlygomis Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimui, buvo privalu atsižvelgti (paryškinta teksto autoriaus) rengiant Bendrojo plano koncepciją“.

Ties šita citata verta ilgiau sustoti.

Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 14 d. sprendimu pritarė antrai alternatyvai – tikra tiesa ir čia viskas yra gerai. Priminsim, kad šiuo sprendimu Klaipėdos miesto taryba pritarė antrai alternatyvai – tik pietinei uosto plėtrai. Ne maksimaliai ar dar kokiai kitai, bet tik pietinei uosto plėtrai.

Tačiau tai, ką toliau savo atsakyme rašo miesto BP planavimo organizatorius – direktorius, jau yra pats tikriausias skandalas.

Pasirodo, kad, rengiant Klaipėdos BP, jo planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kažkodėl yra privalu atsižvelgti (direktoriaus atsakyme – „buvo privalu atsižvelgti“) į kažkokio kito rengiamo teritorijų planavimo dokumento (uosto BP) ir į kažkokio kito planavimo organizatoriaus (Susisiekimo ministerija) raštus!..

Nėra ir niekada Lietuvoje nebuvo tokios „privalomo atsižvelgimo“ tvarkos.

Tokia Klaipėdos BP rengimo „tvarka“ į kažką ir kažkodėl atsižvelgiant neatitinka ir prieštarauja LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 24 daliai. Ir LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto reikalavimams prieštarauja.

Tad koks galėtų būti pagal tokią klaipėdietišką, tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriams žinomą ir suprantamą rengimo „tvarką“ („buvo privalu atsižvelgti“ į kažkokios ministerijos kažkokį raštą), parengto teritorijų planavimo dokumento – Klaipėdos BP sprendinių statusas?.. Kad galiojantiems įstatymams jis neatitinka – jau žinome.

Skaitom toliau.

Įdomumas nemažėja, nes toliau direktorius savo atsakyme rašo, jog „bendrojo plano koncepcija parengta detalizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (Teritorijos raidos alternatyvai)“ pasirinktą Bendrojo plano raidos alternatyvą bei vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę galią už savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ir koreguojant savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus…“

O dar didesnis įdomumas yra tame, kad direktorius G. Neniškis savo atsakymu sąžiningai patvirtina, jog parengta miesto BP koncepcija tikrai neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 pasirinktai Bendrojo plano raidos alternatyvai, nes ta miesto Tarybos 2017 metais pasirinkta miesto BP koncepcija, pasirodo, po to dar buvo… keičiama! (direktoriaus atsakymo tekste tas keitimas yra kiek įmantriau įvardintas – „parengta detalizuojant“).

O miesto BP koncepcijos „detalizaciją“ sugalvojo (?), įgyvendino ir jai pritarė pats tuometinis planavimo organizatorius – direktorius S. Budinas.

Taip miesto tarybos sprendimu 2017 metų vasarą patvirtinta miesto BP raidos alternatyva tik su pietine uosto plėtra, po to, kai jai pritarė tuometinis planavimo organizatorius – direktorius S. Budinas, tik „biškį“ ją padetalizavęs, 2018 metų pavasarį patapo Klaipėdos BP koncepcija jau su MAKSIMALIA uosto plėtra (tai yra su visom įmanomom uosto plėtrom: pietine, centrine ir šiaurine plėtra su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage).

Kas kam dar neaišku?

Negana to, kad ir kaip būtų nesmagu tai išgirsti, dabartinis direktorius savo atsakyme… nesako tiesos. Sakyt sako, bet jam kažkodėl nesigauna.

Tai yra, teigdamas, kad Klaipėdos „bendrojo plano koncepcija parengta… vadovaujantis Įstatymo (LR teritorijų planavimo įstatymo – teksto autorius) 4 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę galią už savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ir koreguojant savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus…“, direktorius (jam talkinę savivaldybės profesionalai) ir vėl garsiai nepataikė: Klaipėdos BP koncepcija buvo rengiama ir baigta rengti 2019-03-18, kai jai pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas įsakymu Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“. Teisėtai ar ne – čia jau kita istorija, bet pritarimo Klaipėdos BP koncepcijai data yra 2019-03-18.

Iki tos dienos uosto BP jokio valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento statuso neturėjo, nes dar buvo tik rengiamas.

Valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento statusą uosto BP įgavo tik jį patvirtinus LR Vyriausybei, tai yra tik 2019 m. gruodžio 11 d. (LRV nutarimas Nr. 1278).

Tad Klaipėdos bendrojo plano koncepcija negalėjo būti, ir nėra „parengta… vadovaujantis Įstatymo (LR teritorijų planavimo įstatymo – teksto autorius) 4 straipsnio 4 dalimi“. Tad kaip tada vertinti diametraliai šiam faktui priešingus direktoriaus atsakymo patikinimus?

Ir pabaigai dar apie pritarimą Klaipėdos BP koncepcijai.

Savo atsakyme direktorius be kitų įdomių dalykų dar nuoširdžiai teigia, jog Klaipėdos „bendrojo plano koncepcija parengta… vadovaujantis… atsižvelgiant… pagal dalykinių sąlygų sąvadą (toliau – DSS)“. Nu, kad ne, direktoriau, ne.

Teritorijų planavimo įstatymas teigia, kad koncepcija yra teritorijų planavimo dokumento vidurys – antro (rengimo) etapo antros stadijos (bendrųjų sprendinių formavimas) dalis, kuri kaip ir visas teritorijų planavimo dokumentas yra rengiama pagal institucijų nustatyta tvarka išduotas planavimo sąlygas, o ne pagal direktoriaus S. Budino kartu su Uosto direkcijos atstovais (!) parengtą DSS.

Direktorius G. Neniškis savo atsakyme ir man, ir, beje, VTPSI mušasi į krūtinę ir nuoširdžiai tvirtina, kad Klaipėdos „bendrojo plano koncepcija parengta… vadovaujantis… atsižvelgiant… pagal dalykinių sąlygų sąvadą“. Taip žmogus rašo.

Bet, palaukite. Kaip čia išeina? Kaip buvo galima rengti Klaipėdos BP koncepciją pagal tą DSS, kurio Klaipėdos BP koncepcijos rengimo metu… dar net nebuvo!

Pakartosim lėtai ir iš naujo: DSS dar nebuvo net ir tada, kai tuometinis direktorius S. Budinas 2018 m. kovo 18 d. pritarė miesto BP koncepcijai. Ir tik praėjus dešimčiai dienų po to, kai direktorius S. Budinas jau buvo pritaręs Klaipėdos BP koncepcijai, tas pats tuometinis direktorius S. Budinas tą DSS, kaip vieną iš savo 2018 m. kovo 28 d. rašto Nr. TAS–101 trijų priedų, nusiuntė merui Vytautui Grubliauskui, prašydamas jį „…įtraukti į artimiausią tarybos posėdžio darbotvarkę…“

Kad DSS buvo pradėtas rengti anksčiau – taip. Pradžioje, kol dar buvo rengiamas, tas DSS dar ir vadinosi „20 rimtų reikalavimų centrinei valdžiai“, kol galų gale tapo 17 reikalavimų dalykinių sąlygų sąvadu.

Deja, bet įvykių ir datų chronologija yra tokia.

O pagaliau, kas yra tas su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistų pagalba parengtas ir mero V. Grubliausko pasirašytas dalykinių sąlygų sąvadas, atsižvelgiant į kurį (taip bent jau rašo direktorius) buvo parengta miesto BP koncepcija? Kas tai per dokumentas ir koks jo ryšys su teritorijų planavimu, su ta pačia Klaipėdos BP koncepcija?

Pacituosim Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano patvirtinimo“ projekto derinimo pažymą, kurioje yra nurodyta, jog „dalykinių sąlygų sąvadas (toliau – DSS) nėra sudėtinė teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso dalis…“

Aiškiau ir nebebūna. Labai aiškiai paaiškinta.

Tačiau kaip tada vertinti direktoriaus atsakymą, kur jis tvirtina, kad Klaipėdos BP „koncepcija parengta… vadovaujantis… atsižvelgiant… pagal dalykinių sąlygų sąvadą“? Ir kodėl Klaipėdos BP koncepcija buvo rengiama „vadovaujantis“ ir „atsižvelgiant“ pagal nieko bendro su teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesu nesusijusį dalykinių sąlygų sąvadą?

Gerai dar, kad ta Klaipėdos BP koncepcija buvo parengta ne pagal kokią laikraščio iškarpą.

O ką atsakė į mano pasiūlymą direktorius, dovanokit, nesupratau. Prirašyta daug visko, daug ko nepacitavau, bet atsakymo į savo pasiūlymą nerandu.

Direktoriaus atsakymas jo dalyje dėl Klaipėdos BP koncepcijos ir Klaipėdos BP konkretizuotų sprendinių nesąryšio ir teisėtumo neatitinka TPĮ 37 str. 2 d. reikalavimų, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-03-16 rašte Nr. (4.23)- R2-739 nenurodyta apie tai ar planavimo organizatorius pateiktam žodiniam pasiūlymui pritarė, ar atmetė pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).