Dar pernai spalį „Atviros Klaipėdos” skaitytojo kreipimosi dėka užgimusi istorija dėl bendrovės „Inreal valdymas“ rekonstruojamo buvusio silkių rūšiavimo sandėlio terasų teisėtumo nesibaigia iki šiol.

Antradienį ryte įvairių institucijų atstovai susirinko į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTSPI) surengtą patikrinimą. Portalo žurnalistui pavyko stebėti tik terasų matavimo darbus, nes popierinės dalies tikrinimas vyko „Inreal valdymas” patalpose, į kurias jos atstovas įsileisti nepanoro.

Tiria jau kelis mėnesius

Spalio pabaigoje Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad jos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas atliks žemės naudojimo valstybinės kontrolės neplaninį patikrinimą. Jo metu turėjo būti tikrinama,  ar nurodytoje vietoje nėra savavališkai užimta valstybinė žemė.

Lapkričio viduryje NŽT informavo, kad Klaipėdos skyrius dėl šios situacijos patikslinimo kreipsis į VTPSI.

Praėjusią savaitę pasiteiravus apie patikrinimo rezultatus redakcija sulaukė atsakymo, kad dėl statybos darbų VTPSI sausio 9 d. kviečia visas susijusias institucijas, statytojus ir projektuotojus į patikrą vietoje, kur bus peržiūrėti visi turimi dokumentai.

Beje, patys NŽT atstovai antradieniniame patikrinime nedalyvavo.

Viešumo nepanoro

Į patikrinimą atėjusiu žurnalistu akivaizdžiai ne itin patenkintas buvo neprisistatęs asmuo, ko gero, bendrovės  „Inreal valdymas” atstovas, teiravęsis, kodėl žurnalistas yra statybvietėje. Sulaukęs atsakymo, kad dar nėra aišku, ar pati terasų statybvietė yra teisėta, žurnalisto jis iš čia neišvarė.

Ne itin žurnalistu džiaugėsi ir patikrinimą organizavusi VTSPI atstovė (dar neužpildytame akte buvo įrašytas specialistės Jurgitos Gudelevičienės vardas ir pavardė). Ji negalėjo atsakyti į klausimą, kuo remiantis patikrinime negalima dalyvauti žiniasklaidos atstovams ir pareiškė, kad su patikrinimo rezultatais bus galima susipažinti po 20 dienų. Jai ir kitų institucijų atstovams patikrinimą pratęsus „Inreal valdymo“ patalpose, į jas žurnalistas jau nebebuvo įleistas.

Neprisistatęs asmuo, ko gero, bendrovės  „Inreal valdymas” atstovas žurnalisto į patikrinimą, vykusį bendrovės patalpose, neįsileido. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tada jau „Atvira Klaipėda” paklausė „Inreal valdymo“ Marketingo ir komunikacijos vadovės Rūtos Merčaitienės, ar iš tiesų buvo būtinas toks slaptumas patikrinimo metu.

„Kolegos teigia, kad jūs dalyvavote projekto apžiūroje, bet vėliau į biurą nebuvote pakviestas. Priežastis ta, kad šio patikrinimo metu buvo peržiūrimi dokumentai, tarp kurių galėjo būti konfidencialios komercinės informacijos, susijusios su statybos įkainiais, įmonės know-how ir pan.  Kai bus gautos patikrinimo išvados, galėsime Jus su jomis supažindinti”, – paaiškino R. Merčaitienė.

Informacija

Idėja rekonstruoti buvusį silkių sandėlį buvo pristatyta dar 2006-aisiais, kai bendrovė „Invalda Real Estate“ pradėjo įgyvendinti tuo metu „Jono namais“ vadintą projektą. Tada buvo skelbiama, kad po rekonstrukcijos sandėlyje įsikurs parduotuvėlės, barai, restoranai.

Turgaus g. 37, buvusioje Klaipėdos konditerijos teritorijoje, XVI-XVII amžiuje stovėjo dvi vokiečių ir lietuvių bendruomenėms skirtos bažnyčios: Šv. Jono ir Šv. Mikalojaus krašto (lietuvių) bažnyčia. Ruošiantis karui su Švedija ir 1627-1629 m. miestą pradėjus juosti bastionais dėl strateginių gynybos sumetimų buvo nugriauta dešiniajame Danės upės krante stovėjusi Lietuvių bažnyčia. Vėliau plečiant ir aukštinant pylimus 1706 m. į kitą vietą buvo perkelta ir čia stovėjusi Šv. Jono bažnyčia.

Bastionams praradus gynybinę reikšmę XVIII a. II pusėje įtvirtinimai Prūsijos karaliaus leidimu buvo perduoti Klaipėdos gyventojams. 1854 m. kilusio didžiojo gaisro metu visi palei Danės upę stovėję sandėliai sudegė. Po trejų metų Šv. Mikalojaus bažnyčios vietoje buvo pastatytas silkių rūšiavimo sandėlis. XIX a. 8 dešimtmetyje Klaipėdai netekus silkių rūšiavimo teisės, pastatas buvo išnuomotas pirkliams kaip paprastas sandėlis. Pokario metais šioje teritorijoje veikė saldainių fabrikas.