„Bažnyčios statomos šimtmečiais, bet linkėčiau, kad šios statybos netruktų nė dešimtmetį“, – taip tarsi skelbdamas šv. Jono bažnyčios statymo realių darbų pradžią kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Tie realūs darbai – penktadienį pradėti šv. Jono bažnyčios sklypo archeologiniai tyrimai, po kurių paaiškės, kaip projektuoti statinį.

Šv. Jono bažnyčios sklype jau prasidėjo archeologiniai tyrimai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Darbų etapai – labai aiškūs

Archeologinių tyrimų pradžiai paminėti pirmadienį Klaipėdos savivaldybėje surengta speciali spaudos konferencija.

„Dabar jau galima kalbėti apie proceso pradžią ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime. Tai yra aiškus ir tvirtas žingsnis į priekį. Bet laukia dar labai daug darbų, kuriems reikės visų mūsų susitelkimo. Tikiuosi, kad visi derinimo dalykai, koordinavimo aspektai bus sprendžiami operatyviai. Dabar esminis aspektas – finansinių srautų koordinavimo ir aktyvavimo klausimas“, – teigė Klaipėdos meras.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė priminė, jog šv. Jono bažnyčios atstatymą tiek parlamentas, tiek Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu projektu. „Vyriausybės nutarime, kuriuo šv. Jono bažnyčios atstatymas pripažintas valstybei svarbiu projektu, numatyti labai aiškūs terminai. Svarbiausia, kad bažnyčia turi būti atstatyta iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. Nutarime numatyta, jog statybos techninis projektas turi būti parengtas per dvejus metus – iki 2022 metų pabaigos. Tuomet jau bus aiški ir statybos kaina, kuri dabar numatoma 16,8 mln. eurų. Pats statybos procesas – rangovo parinkimas ir patys darbai turėtų būti baigti iki 2025 metų pabaigos, o paskui jau bažnyčios įrengimas ir įveiklinimas“, – dėstė I. Šiaulienė.

Anot jos, šiuo metu ypač svarbu, jog šv. Jono bažnyčios atstatymo projektas turėtų konkretų atstovą, biurokratą, kuris koordinuotų visą procesą. „Tai galbūt galėtų būti Klaipėdos vicemeras, nes tikrai reikia vieno žmogaus, kuris susietų visus mazgelius, o jų yra labai daug“, – kalbėjo I. Šiaulienė.

„Mes suvokiame realybę, kad jei projektas neturi nuolat stebinčių akių, įgyvendinimas gali užstrigti. Tiek, kiek reikės, į Vilnių važiuosime ir aš, ir vicemeras. Reikia įvertinti, kad rudenį bus pokyčiai Seime, Vyriausybėje. Tikėkimės, kad tęstinumas, požiūris į šį projektą išliks, nes įsibėgėjimui reikalingi nauji terminai išties nepadėtų“, – pastebėjo V. Grubliauskas.

Tikisi sulaukti palikimų

Pabūti tuo „mažu sraigteliu, kuris viską koordinuotų, kad procesas nesustotų“ pasisiūlė šv. Jono atkūrimo fondo direktorė Lilija Petraitienė.

„Mes, kaip fondas, turime ne tik kontroliuoti, bet daryti ir savo darbus, kurių dabar svarbiausias – informacijos sklaida Vokietijoje. Žmogaus gyvenime 20 metų yra daug, todėl nemažai išeivių Vokietijoje arba jau iškeliavo Anapilin, arba nebetiki, kad šv. Jono bažnyčia bus atstatyta, nes procesas jau trunka tikrai daugiau nei 20 metų. Dabar, kai prasidėjo realūs darbai, turime juos apie pranešti Vokietijoje, žmones vėl priversti patikėti bažnyčios atstatymu ir pabandyti surinkti kuo daugiau lėšų. Aišku, visos paramos – tiek, kiek reikia statyboms, fondas nesurinks, tačiau įsipareigojame, kad tas indėlis būtų svarbus“, – kalbėjo L. Petraitienė.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinholdas Moras tvirtino, kad pinigų Vokietijoje surinkti tikrai yra realu. „Pinigų yra, tik juos reikia paimti. Parapijiečiai, kiek gali, aukoja fondui, bet kur kas žymiau galėtų prisidėti memelenderiai, bet iki šiol trukdė neaiškumas dėl statybų. Todėl memelenderiai savo palikimus paliko šunų draugijoms. Žinome, jog keli memelenderiai dalį savo palikimo jau yra paskyrę šv. Jono bažnyčios atstatymui, jų turėtų būti ir daugiau, tik tarp jų reikia informacijos sklaidos“, – tvirtino R. Moras.

Nepasitenkinimas iš gyventojų

I. Šiaulienė ragino nelaukti archeologinių tyrimų pabaigos, o kai tik bus galima, pradėti rengti techninį projektą. Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas patikino, jog parengti techninį projektą nėra taip paprasta.

„Kol kad projektuoti negalime, nes archeologiniai tyrimai tik prasidėjo. Antras aspektas toks, jog reikalinga bažnyčios sklypo plano korektūra, o kadangi projektas yra valstybei svarbus, planavimo organizatorių turi paskirti Vyriausybė. Prieš tris savaites raštus su tokiu prašymu išsiuntėme Seimo kanceliarijai, Vyriausybei ir laukiame. Tik atlikus šiuos du veiksmus, bus galima pradėti projektavimą. Bet vėl klausimas – koks turi būti projektavimo konkursas: architektūrinis ar pagal konkrečius bažnyčios atstatymo parametrus. Mes manome, jog turėtų būti antrasis variantas, nes visi parametrai yra žinomi, tačiau dar tarsimės su architektais, bendruomene“, – teigė R. Zulcas.

Archeologinius tyrimus atlieka Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė. Jos teigimu, darbai realiai prasidėjo penktadienį. Tyrimai bus atliekami dviem etapais. Pirmojo etapo tikslas – ištirti išlikusius bažnyčios pamatus, tiksliai nustatyti jų būklę, nes pagal tai architektai ir konstruktoriai spręs, ar bažnyčią atstatyti ant tų pačių pamatų, ar reikės plėtinių.

Anot R. Nabažaitės, šiemet bus atidengtas apie 500 kv. m sklypo plotas – bažnyčios bokštas centrinės dalies link. Kitais metais liktų apie 1500 kv. m plotas.

„Antrasis etapas bus sudėtingesnis, nes susidursime su kapų klausimu. Jų būta ir bažnyčios viduje, ir aplink, žinome, kad užlaidojimas buvo tankus. Jei projektuotojai matys, kad bažnyčią galima statyti ant tų pačių pamatų, turėsime mažiau problemų. Bet jei statybos vyks už pamatų ribų, tuomet reikės tyrimų dėl kapų, o jie yra imlūs ir laikui, ir finansams. Gal architektams pavyks rasti sprendimą, kaip nejudinti kapų“, – vylėsi R. Nabažaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad išeitis yra net ir tada, jei prireiks kapų tyrimų. „Antrasis archeologinių tyrimų etapas tikrai netrukdys parengti bažnyčios atstatymo techninį projektą, tyrimai vyktų per statybas, bet įmanoma dirbti paraleliai su statybininkais. Tad šie tyrimai neturėtų turėti įtakos bažnyčios atstatymo terminams“, – patikino R. Nabažaitė.

Anot jos, jau pirmąją archeologinių tyrimų dieną kilo ūkinių problemų. „Deja, atsirado senamiesčio gyventojų, kurie pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl dulkių. Bandžiau konfliktą spręsti taikiai, juk statybos tokios ir yra, kad jas reikia tiesiog iškęsti. Tačiau galvoju, jog problemą kažkaip spręsime žemes išvežant, o ne jas sandėliuojant senamiestyje“, – teigė R. Nabažaitė.