Klaipėdos savivaldybės valdomų bendrovių atstovai Kontrolės komiteto nariams antradienį pasiaiškino, kaip perka viešinimo paslaugas, kodėl sutartyse numatytos sumos neretai yra viršijamos.

Per dvejus metus Klaipėdos savivaldybė ir jai pavaldžios bendrovės už viešinimo paslaugas sumokėjo 1,3 mln. eurų

Viešinimo paslaugų auditą atliko Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, kuri tokį nurodymą gavo iš Kontrolės komiteto. Audito tikslas buvo išsiaiškinti, ar viešinimo paslaugos yra perkamos skaidriai ir teisėtai, ar tokios įsigytos paslaugos nedubliuoja darbuotojų funkcijų.

Auditoriai nustatė, jog 2018-2018 metais Klaipėdos savivaldybė ir jos valdomos bendrovės buvo sudariusios 108 viešinimo paslaugų sutartis, kurių bendra vertė siekė apie 1,3 mln. eurų.

„Įmonėms pateiktos rekomendacijos, visos įmonės su jomis sutiko, geranoriškai reagavo. O dabar laukiame, kol rekomendacijos bus įgyvendintos, nes terminas dar nesibaigė“, – teigė Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Audito išvadose konstatuojama, jog nemaža dalis sutarčių buvo sudaromos nesilaikant viešųjų pirkimų principų – tinkamai neviešinant skelbimų, dokumentų ir pan.

Išvadose taip pat nurodoma, jog nustatyta daug atvejų, kai viešinimo paslaugų sutartis pasirašoma vienai sumai, o faktiškai sumokama suma yra gerokai didesnė – kai kurias kartais net 75 proc.

„Audito išvados nedžiugina, nes matome nemažai viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų. Todėl atsakyti į klausimus pakvietėme įmonių atstovus. Čia – ne tardymas, mes visi turime pasitarti, kaip skaidrinti viešųjų pirkimų procedūras“, – teigė Kontrolės komiteto pirmininkė Ligita Girskienė.

Nemažai viešųjų pirkimų procedūrų buvo nustatyta bendrovėje Klaipėdos autobusų parkas. Teigiama, kad ji nei skelbimų, nei pasiūlymų, nei kitų dokumentų viešai neskelbė ir neskelbia.

Bendrovės vadovas Vaidas Ramanauskas komiteto nariams aiškino, jog Klaipėdos autobusų parkas nėra perkančioji organizacija, o komercinė bendrovė, todėl jai ir neprivalomos viešųjų pirkimų procedūros.

„Mes viską perkame konkursuose, tik ne per centrinę sistemą. Konkursas vyko ir dėl viešinimo paslaugų, dalyvavo 4 ar 5 įmonės. Kontrolierė mano, kad mes esame perkančioji organizacija, todėl ir nustatė pažeidimų. Dabar esame tokį klausimą, ar mes esame perkančioji organizacija, uždavę teisininkams, jiems pateikėme visus dokumentus, balansus ir laukiame įvertinimo, atsakymo“, – teigė V. Ramanauskas.

Bendrovės Naujasis turgus direktorius Viačeslavas Karmanovas, kuris šiuo metu laikinai vadovauja ir įmonei Senasis turgus, tvirtino, jog bendrovės neturi daug patirties su viešaisiais pirkimais, jų per metus būna vos keli, todėl nėra tikslinga samdyti atitinkamo specialisto.

„Tiek Naujasis turgus, tiek „Senasis turgus“ yra 100 proc. komercinės įmonės, nes nevykdome jokių savivaldos funkcijų, negauname dotacijų. Šiuo metu atitinkame visus kriterijus, kurie yra neperkančiosios organizacijos, todėl svarstau galimybę atsisakyti perkančiosios organizacijos statuso, konsultuojuosi su Viešųjų pirkimų tarnyba. Jei privalome laikytis viešųjų pirkimų procedūrų, mes prarandame konkurencingumą, kuris mūsų sektoriuje yra labai svarbus. Pavyzdžiui, Senajame turguje noriu atnaujinti šaldytuvų vitrinas ir vietoj to, kad užtrukčiau 2 savaites, pagal visas procedūras užtruksiu 10 savaičių. Laikas eina, pajamų nėra“, – aiškino V. Karmanovas.

Komiteto narys Saulius Budinas teiravosi, kas turgus administruojančiose bendrovėse yra atsakingas už sutarčių kontrolę, nes auditoriai nustatė, kad viešinimo paslaugų teikėjams buvo sumokėta gerokai daugiau pinigų nei buvo numatyta sutartyse.

„Visi pinigai buvo sumokėti už atliktus darbus, yra visi aktai. Pastabą dėl sutarčių kontrolės priimu ir pasitaisysime“, – patikino V. Karmanovas.

Bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovė Gražina Eimantaitė turėjo atsakyti į L. Girskienės klausimą, „kaip nutinka, kad visus KRATC viešinimo konkursus laimi Arūnas Liubinavičius („RSV projektai“ – V. S). Ar nėra kitų paslaugų teikėjų Klaipėdos apskrityje ar visoje Lietuvoje?“

„Jei skelbiamas atviras konkursas, gali dalyvauti visi norintieji. Jei pirkimas yra mažos vertės ir vyksta apklausos būdu, apklausiami ne mažiau nei trys tiekėjai, kuriuos pasiūlo pirkimo iniciatorius, ir dar du papildomai, kuriuos pasirenka pirkimo vykdytojas. Kodėl laimi A. Liubinavičius, negaliu pasakyti. Jei pasiūlo tinkamiausią kainą, matyt, dėl to ir laimi. Mes viešinimo paslaugas perkame ir atviruose konkursuose, ir per apklausas“, – teigė G. Eimantaitė.

S. Budinas pastebėjo,jog daugiausia sutarčių, kurių vertė buvo viršyta ir sumokėta daugiau, auditoriai nustatė būtent KRATC. G. Eimantaitė aiškino, jog taip nutiko, nes kai kurių paslaugų reikėjo skubiai, todėl jos ir buvo perkamos pagal senas sutartis, o ne ieškoma naujų teikėjų.

„Kad mūsų šitas valandos pasibuvimas nebūtų tik įmonių kvotimas ar kandidatų į Seimo narius pasisakymas. Suformuluokime rekomendaciją savivaldybei pavaldžioms įmonėms, kad visos jos įsidiegtų tvarką dėl sutarčių kontrolės“,- pasiūlė komiteto narė Elida Mantulova.

Kiti Kontrolės komiteto nariai tokiam pasiūlymui pritarė.