Tilžės akto signataro įamžinimui pritarta, bet vieta – neaiški (3)

Miestas, Svarbu
Virginija Spurytė
2020-10-08

Klaipėdoje bus įamžintas dar vieno Tilžės akto signataro atminimas. Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija ketvirtadienį pritarė, jog Klaipėdoje atsirastų atminimo lenta Viktorui Gailiui, tačiau kol kas nenuspręsta, ant kokio pastato ji bus pakabinta.

Tilžės aktą pasirašė 25 signatarai ir siekiama visus juos, kurie dirbo Klaipėdoje, čia ir įamžinti.

Prašymą leisti atminimo lenta įamžinti Tilžės akto signatarą, teisininką, diplomatą, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos politikos bei visuomenės veikėją V. Gailių pateikė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.

V. Gailius buvo ne tik Tilžės akto signataras, bet ir pirmasis po Klaipėdos sukilimo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas bei paskutinis Klaipėdos krašto gubernatorius LR ministro teisėmis.

„Jis tikrai daug nuveikė Klaipėdai, todėl yra vertas čia turėti atminimo lentą“, – teigė P. Šmitas.

Atminimo lentą su skulptūriniu portretu sukurti numatoma rėmėjų lėšomis, pinigų iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto neprašoma.

Komisijos narys istorikas Vasilijus Safronovas domėjosi, koks yra konkretus motyvas įamžinti V. Gailių, o Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teiravosi, ant kokio pastato ketinama pakabinti atminimo lentą.

„Mūsų uždavinys yra įamžint visus Tilžės akto signatarus, kurie Klaipėdoje dirbo vienokį ar kitokį darbą, mes esame suplanavę juos įamžinti. O. V. Gailius yra vertas, nes yra ir signataras, ir veiklus žmogus. Mes dar patys nežinome, ant kokio pastato turėtų būti ta lenta. Jis vadovavo ir Direktorijai, ir Gubernatūrai, Direktorija buvo prie Dangės upės, kur dabar yra tas septynių, o Gubernatūra buvo dabartinėje Liepų gatvėje, pastate, kur dabar yra „Luminor“ bankas“, – tvirtino P. Šmitas.

Dauguma komisijos narių pritarė, jog būtų įamžintas V. Gailiaus atminimas, nes tada jis papildytų savo bendražygių būrį. Tačiau P. Šmitui pasiūlyta su architektais gerai padiskutuoti, kuri vieta geriau tiktų atminimo lentai.

„Klaipėdos krašto Direktorijų pirmininkų buvo 9, gubernatorių – 15, Tilžės akto signatarų – 2. Vertinkime žmones pagal tai, ką jie realiai nuveikė. Aš neišgirdau įamžinimo motyvų“, – teigė V. Safronovas, kuris balsuodamas vienintelis turėjo kitokią nuomonę – susilaikė.

Žymos: | | | |

Komentarai (3):

Atsakymai į “Tilžės akto signataro įamžinimui pritarta, bet vieta – neaiški”: 3

  1. Ogi parašė:

    Tari Savronofas, o minty: Nykžentaitis, Pucinaitė, Subočius…

  2. svarbu parašė:

    Keista Safronovo pozicija. Klausimas kodėl? Kas atsakytų.

  3. Bet parašė:

    Istorikas Safronovas įamžinimo motyvų galėtų pats paieškoti ir kitiems pasiūlyti. Ar ką jis ten veikia? Kitaip kam tokie istorikai reikalingi?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Uoste – nepasitenkinimas algomis 

Rašinių ciklą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ tęsianti „Atvira Klaipėda“ nuo šio šeštadienio neria į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus dokumentus, kurie liudija, kas 1923-1925 metais dėjosi uoste.   Istorikės Petronėlės Žostautaitės teigimu, ...
2026-05-09
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Draugystė užsimezgė lemtingų įvykių metu 

1925-ųjų pabaigos dokumentas rodo, kad lemtingus vaidmenis sprendžiant Klaipėdos likimą 1922 metų pabaigoje – 1923 metų pradžioje suvaidinusius valstybės vyrus – Ernestą ...
2026-05-03
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Plečiant „Viktoriją“ atkurs istorinį fasadą (18)

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus patvirtino detaliojo plano korektūrą, kuria atveriama galimybė „Viktorijos“ viešbučio, priklausančio jo bendražygio Arūno Tumos šeimai, plėtrai, prijungiant ...
2026-03-31
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This