Sąlygas Klaipėdos priemiesčių gyventojams galima pagerinti ne perbraižant savivaldybių ribas, o gerinant bendradarbiavimą ir priartinant paslaugas prie žmonių, tikina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas.

Kalbėdamas ketvirtadienį Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje verslo konferencijoje „Klaipėdos regiono plėtojimas: tendencijos ir perspektyvos“ jis taip pat tikino, jog rajonas zonduoja galimybę Sendvario seniūnijai suteikti miesto statusą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak A. Bogdanovo, naujajame Klaipėdos rajono bendrajame plane yra išskirtos įvairios prioritetinės teritorijos, taip pat bus rengiama studija dėl naujo pramonės parko steigimo, nes dėl verslo plėtros yra nuolat įtampų su bendruomenėmis – rajonas gana tankiai apgyvendintas.

Anot direktoriaus, nors gyventojų skaičiaus didėjimas atneša savivaldybės biudžetui ir didesnes pajamas gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, tačiau kartu atsiranda ir didžiulis spaudimas dėl infrastruktūros, socialinių ir švietimo paslaugų.

„Buvo labai nudėvėtas rajonas, pagal kelių būklę esame tikriausiai paskutiniame penketuke. Metines investicijas į įvairią infrastruktūrą, ne tik kelius, padidinome nuo 5 iki 15 milijonų eurų. Tokia tendencija tęsis”, – tikino A. Bogdanovas.

Pasak jo, Sendvario seniūnijoje oficialiai jau yra apie 13 tūkstančių gyventojų, tačiau de facto jų esą yra apie 20 000 – tokie skaičiai gaunami pagal išduotus šiukšlių konteinerius.

„Ši seniūnija tampa miestu, galvojame apie miesto statuso kūrimą. Domėjomės, per nepriklausomybės laikotarpį nepavyko gauti žinių, ar taip įvyko”, – sakė direktorius.

Pasak jo, priemiesčiuose jau visiškai nebėra laisvos valstybinės žemės, ji visa skirta nuosavybės atkūrimui, tad ir būsimam daugiafunkciam naujam Sendvario centrui, kuriame bus ir apie 230 vietų darželis, ir 250 vietų pagrindinė mokykla, buvo perkamas sklypas. Jį pavyko įsigyti tik iš septinto karto. Statyti tokį centrą bus kviečiami investuotojai – kitą savaitę jau turėtų vykti viešosios konsultacijos.

„Rajono ribų perbraižymas neišspręs bėdų. Pagal rengiamą miesto bendrąjį planą Sendvario seniūnija mieste būtų tik ketvirtas prioritetas. Tauralaukis, kur gyvenu, jau seniai prijungtas prie miesto, o dėmesys vis dar nėra toks, koks turėtų būti. Esmė – rajono ir miesto bendradarbiavimas, kaip užtikriname įvairias paslaugas. Būtina sutvarkyti viešąjį transportą, paslaugas vietoje, kurti darbo vietas. Turi būti susisiekimas dideliais autobusais, jei autobusai eina kas valandą, tai nėra viešasis transportas, intervalas turi būti maksimaliai 15 minučių. Pirmąjį bendradarbiaudami jau paleidome (14 autobusas – M. V.), jis labai pasitvirtino”, – kalbėjo A. Bogdanovas.

Žinia, dar 2018 metų lapkritį įvykusioje specialioje apklausoje priemiestinės Slengių gyvenvietės žmonės išsakė norą tapti klaipėdiečiais. Tuo metu dėl Slengių prijungimo prie Klaipėdos dalyvavo 226 slengiškiai – tik 26,8 proc. visų šioje šalia uostamiesčio esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų. Iš jų 132 pasisakė už gyvenvietės prijungimą prie miesto, o 94 slengiškiai bevelijo likti Klaipėdos rajono sudėtyje.

Kol buvo atliktos visos kitos būtinos procedūros ir iki Vyriausybės atkeliavo atitinkamas savivaldybių ribų keitimo įstatymo projektas, praėjo beveik pusantrų metų. Ministrų kabinetas joms pritarė šiemet balandžio 1-ąją. Tačiau balandžio pabaigoje Seimas atmetė atitinkamas įstatymo pataisas, kuriomis 266 ha Slengių kaimo teritorijos būtų buvę prijungta prie Klaipėdos miesto.