Lietuvos žaliųjų partija iniciavo peticiją, kurioje reikalaujama, jog Vyriausybė teisiškai įtvirtintų Girulių miško apsaugą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Naujosios Vyriausybės programoje žadama laikytis gamtą tausojančios politikos principų. Atėjo laikas pažadus vykdyti, todėl raginame Vyriausybę įtvirtinti nuostatą, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet kokių alternatyvų, galinčių turėti neigiamą poveikį Melnragės-Girulių miškui. Papildydama liepos 1 d. nutarimą teiginiu dėl miško apsaugos nuo kirtimų, Vyriausybė aiškiai išreikštų savo poziciją, nuramintų visuomenę ir žengtų žingsnį aplinkai draugiškesnės politikos link“, – pranešime cituojama Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Ji akcentuoja, kad Vyriausybės programoje taip pat žadama įtraukti visuomenę priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus, todėl politikė viliasi, kad į Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų apklausos rezultatus bus atsižvelgta ir surinkti duomenys padės Vyriausybei priimti gamtai ir gyventojams palankų sprendimą.

„Nepaisant karantino apribojimų ir įvairių techninių trikdžių beveik 15 000 Klaipėdos gyventojų pareiškė, kad prieštarauja sprendimui vystyti geležinkelio infrastruktūrą Girulių miško sąskaita. Tam pritarė vos 143 klaipėdiečiai. Tai, kad likę miesto gyventojai apklausoje nedalyvavo, nereiškia, kad jie pritaria miško aukojimui. Greičiau simbolizuoja faktą, kad nebuvo užtikrintos visos įmanomos viešinimo ir visuomenės įtraukimo priemonės. Manau, kad šie skaičiai yra pakankamai aiškus signalas, kad geležinkelio plėtra negali prasidėti be platesnio Vyriausybės ir vietos bendruomenės nagrinėjimo“, – sako I. Budraitė.

Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai adresuotoje peticijoje teigiama, kad Melnragės- Girulių miškas turtingas retomis bei nykstančiomis laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, jų bendrijomis ir buveinėmis. Be to, autorių teigimu, jis prisideda prie geros oro kokybės palaikymo, triukšmo valdymo, kovos su klimato kaita, teikia ekosistemines ir rekreacines paslaugas gyventojams.

„Ekonominių valstybės interesų negalima iškelti aukščiau už aplinkosauginius. Reikia ieškoti kompromisinių sprendimų, kurie leistų derinti valstybės ūkio augimo, gamtos apsaugos ir visuomenės sveikatos bei gerovės interesus“, – tikina partijos pirmininkė.

Jei pateiktas dokumentas bus pripažintas reikalavimus atitinkančia peticija, ją turės nagrinėti Vyriausybės peticijų komisija. Jei komisija pripažintų pareiškėjų reikalavimus teisingais, Vyriausybė turėtų koreguoti 2020 m. liepos 1 d. nutarimą dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų.