Paprastai manoma, kad žinios yra pastovios. Jos gali būti užrašytos ir pateiktos. Tai vadiname faktais. Kartais tiesomis. Paprasta ir aišku. Nors nebūtinai teisinga.

2016 m. „Metų žodžiu”, pasak anglų kalbos Oksfordo žodyno, tapo išsireiškimas „post-truth“, kurį galima išversti kaip „post-tiesa“ ar „post-tikrovė“. Pagal britų apibrėžimą ši sąvoka reiškia aplinkybes, kurioms esant „objektyvūs faktai mažiau įtakoja visuomenės nuomonės formavimąsi, nei emocijos ir asmeniniai įsitikinimai“. Kitaip sakant, post-tiesa yra filosofinė ir politinė sąvoka, „kai išnyksta bendri objektyvūs tiesos standartai“.Šis terminas „po tiesos politika“ įgijo platų populiarumą tuo laikotarpiu, kai 2016 m. JAV vyko prezidento rinkimai ir „Brexit“ referendumas. Todėl 2016 m. žodynas jį pavadino „Metų žodžiu“, kur jis apibrėžiamas kaip „susijęs ar žymintis aplinkybes, kai objektyvūs faktai yra mažiau įtakingi formuojant visuomenės nuomonę nei apeiliuojant į emocijas ir asmeninį įsitikinimą“.

Nors dabar jau kiti metai, tačiau reiškinys niekur nedingo, jis net tampa vis populiaresniu ir labiau pavojingu visuomenei. Paimkim kad ir buvusio JAV prezidento teigimą „man pavogė rinkimus“. Taip manyti lyg ir neturėtų sveiko proto žmogus – teismai tikrino, balsus perskaičiavo  – viskas teisinga. Bet įsitikinimas remiasi ne tiesa, o savo asmeniniais interesais. Teiginys „man pavogė rinkimus“ leidžia gauti akivaizdžią naudą: rinkti pinigus, išlikti partijos vadovu, turėti galimybę vėl siekti aukščiausio posto. Tiesa jam visai nereikalinga, gal net priešingai. Todėl vis skamba – tie rinkimai suklastoti. 

Tačiau pažvelkime ne į tolumas, o į Lietuvą.

Štai V. Uspakich teigė: „Mes gavome energetinį šio viruso kodą iš kinų ir sukūrėme COVID-19 eliminavimo programą. Sukūrėme aparatą, kuris struktūrizuoja vandenį pagal Masaru Emoto metodą. Toks vanduo sukuria ląstelinį imunitetą ir paruošia organizmą kovai su COVID-19. Jau dabar šitas vanduo pakrautas įveikti 6 koronaviruso atmainas“.

Kitas sveikatos lyderis D. Kepenis tvirtino: „Koronavirusas, kurio visi taip baisiai bijo ir kuriuo taip gąsdina mūsų valdžia, nėra nei maras, nei dėmėtoji šiltinė. Žmonių negalima priversti skiepytis (prieš koronavirusą), ir to nebus. Turi praeiti nors penki metai, kad pasakytumėme, kad vakcina yra efektyvi. Dabar nepraėjo nė metai, o Lietuva jau perka vakciną. Tai – absurdas“.

Manipuliacija faktais yra pavojinga net ir esant demokratijai. Didžiausia bėda ne tai, kad žmonės pasirenka kompetencijos neturintį avantiūristą, o tai, kokie buvo balsuojančiųjų kriterijai. Demokratija lengvai atlaiko išbandymą asmeniniu neišmanymu, tačiau abejingumas faktams ir tiesai naudingas tiems, kuriuos teisėtai galima vadinti demokratijos priešais, pastebi P. Gritėnas.

Apgavystės nėra didžiausias blogis. Blogiau, kai nenorima suprasti, jog apgavikas siekia naudos sau ir verčia kitus paklusti. Kol kas neturima kito ginklo, kaip mąstymas ir kritiškas svarstymas. Nereikia žiūrėti, kas sako, reikia klausyti, ką sako. Jeigu nesąmonę, tai ir pasakyti, kad kalbėtojas – kvailys ar apgavikas. Tiesiai ir į akis.