Daugiau nei metus laiko Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl žmogaus mirtimi pasibaigusios avarijos teks daryti dar vieną pertrauką.

Trečiadienį po pusmečio pertraukos jau nebe nuotoliniu būdu tęsiant prieš dvejus metus avarijoje žuvusio 40-mečio vyro aplinkybių nagrinėjimą nuspręsta skirti psichiatrinę (dokumentinę) ekspertizę.

Teisiamųjų suole – Klaipėdos apygardos teismo Ūkio skyriaus vedėja Ingrida Ulskienė, kaltinama Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl ko žuvo žmogus. Teisiamosios gynėjas Robertas Skėrys abejojo tokios ekspertizės būtinybe, teigęs, jog teismo procesas ir taip trunka per ilgai.

„Greito teisingumo nebūna”, – advokatui replikavo teisėja Violeta Balčiūnienė, įpareigojusi proceso dalyvius klausimus ekspertizei raštu pateikti iki gegužės 14 d.

Atsakymai – nekonkretūs

Teismo posėdyje skambėjo ir daugiau aforizmus primenančių frazių, kurių nevengė kaip ekspertas apklaustas psichiatras Darius Tamašauskas.

Jis turėjo atsakyti į iš anksto pateiktus ir teisiamosios, ir nukentėjusiųjų gynėjų klausimus, kaip po avarijos psichologiškai ir fiziškai buvo paveikta automobilį vairavusi teisiamoji I. Ulskienė.

Nukentėjusiųjų advokatas Raimondas Kivylius siekia įrodyti, jog vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino, siekdama nuslėpti savo galimą apsvaigimą nuo alkoholio ir norėtų, kad kaltinimas būtų atitinkamai perkvalifikuotas į sunkesnę Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį.

Tuo metu teisiamosios gynėjas R. Skėrys įrodinėja, jog moteris, kuri per avariją ir pati sunkiai nukentėjo, iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo ištikta šoko ir net laikiniai praradusi sąmonę.

Tačiau apklausiamas D. Tamašauskas vienareikšmiškai negalėjo patvirtinti nė vienos pusės spėjimų. Jis į daugelį klausimų atsakinėjo gana abstrakčiai arba tokiomis frazėmis kaip „jeigu gydytojas neabejoja, jis yra skerdikas” arba „gyvenimas margesnis už genį”.

Psichiatras taip pat teigė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, ar iš tiesų moteris buvo kurį laiką praradusi sąmonę ir sunkiai orientavosi erdvėje, jei pati sugebėjo prisiminti ir surinkti namą juosiančios tvorelės pin kodą bei užlipti į trečią aukštą.

„Aš neturiu duomenų, kad žmogus visiškai neadekvačiai elgėsi, sąmonės susiaurėjimo aš negaliu įvertinti”, – teigė medikas, pridūręs, jog „visko pasitaiko gyvenime”.

Dėl tokių ir panašių teismo eksperto atsakymų nuspręsta byloje skirti psichiatrinę ekspertizę. Ji bus atliekama iš byloje esančių dokumentų, ekspertizę atliekantiems specialistams pateikus visą turimą bylos medžiagą bei gynėjų pateiktus klausimus. Ekspertams taip pat bus pateiktas ir moters telefoninio pokalbio su policija garso įrašas.

Bylos esmė

Žmogaus mirtimi pasibaigusi avarija įvyko 2019 metų kovo 24-osios vakare pietinėje pramoninėje Klaipėdos dalyje ties posūkiu į Kairius.

Paaiškėjo, jog ne savo, o draugo automobilį „BMW 530D“ vairavusi Klaipėdos apygardos teismo darbuotoja I. Ulskienė jo nesuvaldė ir įvažiavo į griovį. Automobilis vertėsi ant šono ir per eismo įvykį buvo sumaitotas nepataisomai. Keleivio vietoje sėdėjęs BMW savininkas žuvo.

Po avarijos, užuot kvietusi policiją ir medikus, moteris grįžo namo, palikusi savo žuvusį draugą automobilyje. Ją namo į priešingą, šiaurinę, miesto dalį parvežė atsitiktinai pakely sutikta taksi vairuotoja.

Prieš pusę metų vykusiame teismo posėdyje taksi vairuotoja labai sklandžiai ir išsamiai papasakojo susitikimo su šiuo metu teisiama moterimi aplinkybes, akcentavusi, jog esą nuo jos alkoholio kvapas nesklido.

Pareigūnams teisiamoji apie avariją pranešė irgi ne iš karto grįžusi namo, o tik po kurio laiko. Ji teigė taip pasielgusi dėl esą ją ištikusio šoko ir neva dėl to, kad grįžusi namo gana ilgą laiką buvo praradusi sąmonę.

Tuo metu psichiatras teismo posėdžio metu teigė, jog „jei būtų visiškai sutrikusi sąmonė, būtų neatsiminusi ir nepaskambinusi”.

Avarijoje žuvusio vyro buvusi žmona kartu su jų mažamete dukrele bei žuvusiojo seserimi byloje yra pripažintos nukentėjusiomis. Dėl vyro žūties našlaite likusios mergaitės išlaikymo, patirtų moralinių išgyvenimų jos iš teisiamosios siekia prisiteisti apie 250 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atleis nuo baudžiamosios atsakomybės?

Nors bylos nagrinėjimas tik įpusėjo, panašu, jog ją bus siekiama baigti, atleidžiant teisiamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Trečiadienį teismo posėdyje kaip liudininkė buvo apklausta būsima laiduotoja, I. Ulskienės draugė.

Nors pedagoge dirbanti moteris apie patį įvykį nieko konkretaus pasakyti negalėjo, ji patvirtino sutinkanti laiduoti už savo ilgametę draugę. Būsima laiduotoja neabejojo, jog Ingrida prie vairo nebūtų sėdusi apsvaigusi nuo alkoholio, nes ji esą yra atsakinga, be to, alkoholio beveik visai nevartoja, „nebent per gimtadienį”.

Kartu advokato R. Skėrio iškviesta liudytoja patvirtino, jog teisiamoji labai išgyveno dėl avarijos, kurioje žuvo jos draugas, ji dėl to lankėsi pas psichologus. Moteris teigė iki šiol padedanti draugei išgyventi netektį ir avarijos pasekmes.

Teisme taip pat buvo apklaustas ir ugniagesys, su kolegomis iškviestas į įvykio vietą, tačiau bylai reikšmingesnių aplinkybių paliudyti negalėjo. Jis tik patvirtino, jog automobilis griovyje tarp medžių buvo rastas gulintis ant kairiojo, vairuotojo pusės šono ir jog keleivio pusėje sėdėjęs žmogus buvo miręs.

Išplatino pranešimą spaudai

Nors įprastai, kol teisme nepriimamas galutinis sprendimas, teismas pranešimų spaudai neplatina, šį kartą šiai tradicijai buvo nusižengta.

Po pietų teismo išplatintame pranešime teigiama, jog „byloje teismas siekia išsiaiškinti, kokia buvo I. U. psichinė būklė dėl avarijos metu patirtų rimtų traumų bei psichinės būklės įtaką tolesniems I. U. veiksmams, t. y. sprendimui pasišalinti iš eismo įvykio vietos”.

Jame taip pat pažymima, jog „kadangi ekspertas, neturėdamas išsamių duomenų apie įvykio aplinkybes, negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus apie I. U. patirtų sužalojimų ir atliktų veiksmų ryšį, teismas, proceso dalyvių prašymu, artimiausiu metu spręs klausimą dėl ekspertizės skyrimo”.

INFORMACIJA

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.