Pusė Lietuvos gyventojų karantino metu ėmė kur kas daugiau naudotis internetu. Ypač augo moterų, vyresnio amžiaus gyventojų poreikis interneto ryšiui.

Tokius rezultatus parodė sumanios televizijos ir neriboto šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos „Cgates“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Jis atskleidė ir tai, su kokiais iššūkiais susidūrė interneto vartotojai.

„Didelį šuolį, maždaug 40 proc. išaugusį duomenų naudojimą pastebėjome jau pandemijos pradžioje – prieš metus. Augo tiek vietinis, tiek užsienio duomenų srautas. Reikšmingai pasikeitė populiariausias naudojimosi internetu laikas: jei anksčiau aktyviausiai naršydavome vakare, tai dabar jam prilygsta ir rytas. Taip gyvename jau metus, tad galime matyti, kad formuojasi nauji, dalinai ir po karantino išliksiantys įpročiai“, – pranešime cituojamas „Cgates“ vadovas Tomas Burovas.

50 proc. respondentų teigė, kad jų naudojimasis internetu karantino metu išaugo. 49 proc. teigia besinaudojantys juo tiek pat, kiek anksčiau. Ir vos 1 proc. respondentų atskleidė, kad interneto šiemet jiems prireikė mažiau.

Pastebimai daugiau internetu naudotis ėmė moterys (beveik 55 proc., vyrų – 45 proc.) bei jauni, 18 – 25 metų respondentai (62,5 proc.). Labiausiai augo smulkiųjų verslininkų (69 proc.) bei ūkininkų (66,7 proc.) poreikis virtualiam ryšiui.

Didžiausias pokytis – tarp vyresnių gyventojų

Tyrimas atskleidė, kad pokytis interneto naudojime toli gražu nėra simbolinis. Daugiausia respondentų – 46 proc. – teigė, kad karantino metu internetu naudotis ėmė iki 30 proc. daugiau. Ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų internetu naudojasi net iki 50 proc. daugiau. Tuo tarpu 11 proc. apklaustųjų teigė, kad jų vartojimas augo daugiau nei 50 proc.

„Analizuodami duomenis matome, kad didžiausias naudojimosi internetu pokytis įvyko tarp vyresnės gyventojų dalies: jų vartojimo augimas augo perpus ar daugiau. Tai – akivaizdus ir turbūt daugelio iš mūsų asmeniškai patirtas lūžis, kai virtualią erdvę tiek įvairioms paslaugoms, tiek ir bendravimui su artimaisiais ėmė naudoti net tie žmonės, kurie iki tol skaitmenizacijos vengdavo – seneliai, tėvai“, – teigia „Cgates“ vadovas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp 56 m. ir vyresnių šalies gyventojų net 43 proc. respondentų internetu naudotis ėmė bent du kartus dažniau.

Dažniausi iššūkiai – naudojant mobilų internetą

Beveik pusė (47 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų teigia nesusidūrę su jokiais interneto ryšio tiekimo iššūkiais. Penktadalis respondentų teigia karantino metu dažniausiai patyrę nepastovaus interneto ryšio problemą, taip pat – situaciją, kai interneto ryšys nevienodai gerai veikia visose namų erdvėse. 15 proc. respondentų netenkino prasta interneto ryšio kokybė, 14 proc. – per mažas jo greitis.

Daugumą sunkumų, susijusių su interneto ryšiu, patyrė mobiliu internetu besinaudojantys respondentai, atskleidė tyrimas. Per mažu interneto greičiu skundėsi 21,8 proc. mobiliu ryšiu besinaudojančių repondentų (11 proc. – šviesolaidiniu), prasta interneto ryšio kokybe – 21,2 proc. (12,6 proc. – šviesolaidiniu), nepastoviu interneto ryšiu – 23,6 proc. (17,4 proc. – šviesolaidiniu). Su problema, kai internetas prastai veikia kai kuriose namų erdvėse, susidūrė po lygiai – penktadalis tiek mobiliu, tiek šviesolaidiniu interneto ryšiu besinaudojančių gyventojų.