Klaipėdos miesto tarybos narė, opozicijai priklausant liberalė Alina Velykienė mano, kad valdančiųjų palaiminta Savivaldybės administracijos iniciatyva mokamo automobilių stovėjimo zoną išplėsti ir į už europinę paramą tvarkomas miesto teritorijas gali atnešti ir nemenkų finansinių nuostolių. Tokią savo įžvalgą ji grindžia ir iš Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) gautu atsakymu.

Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis dar kartą patvirtino, jog yra įsitikinęs, kad prasilenkimų su ES lėšų panaudojimo tvarka nebus ir jokių lėšų grąžinti CPVA nereikės.

Savivaldybės administracija teigia, jog suskaičiavo, kad iš rinkliavos gaunamos pajamos preliminariai nuo 25 iki 40 procentų viršys naujai sukurtos infrastruktūros priežiūros sąnaudas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Įžvalgomis dalinosi ir iki sprendimo

A. Velykienė dar Sveikatos ir socialinių reikalų komitete svarstant sprendimo projektą dėl mokamos automobilių stovėjimo zonos išplėtimo iki Kauno gatvės tvirtino, jog tai lems europinių pinigų grąžinimą, nes  daugiabučių kiemų tvarkymui yra skirta apie 5 mln. eurų paramos ir už šias lėšas yra įrengtos 446 parkavimo vietos Rumpiškės kvartale.

„Tai taip išeina, kad už Europos Sąjungos lėšas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdys ekonominę veiklą, tai yra rinks rinkliavą, nors toks sprendimas vienareikšmiškai sąlygos Europos lėšų grąžinimo sankciją”, – tada pareiškė ji.

Susikirtimas dėl to su Savivaldybės administracijos vadovu įvyko ir miesto Tarybos posėdžio metu, kur abu oponentai apkaltino vienas kitą meluojant.

Valdančiajai daugumai visgi patvirtinus Savivaldybės administracijos teiktą sprendimo projektą A. Velykienė konstatavo, kad tai parodo, jog G. Neniškis visiškai neišmano Europos Sąjungos finansuojamų projektų taisyklių ir nusiuntė informaciją CPVA paprašydama pateikti savo vertinimą.

Pirmadienį A. Velykienė pranešė, kad gavo šios institucijos atsakymą ir remdamasi juo teigia, jog savivaldybės biudžetas negalės gauti jokių pajamų už vietas, kuriose įrengtos parkavimo aikštelės Europos Sąjungos lėšomis.

„Mes to daryti negalime penkerius metus po projekto įgyvendinimo, arba viskas grynąsias pajamas turime grąžinti Europos biudžetui”, – tvirtina politikė.

Neteisinga interpretacija?

Tačiau G. Neniškis akcentuoja, jog pagrindinis rinkliavos už automobilių stovėjimą tikslas yra mažinti taršių automobilių judėjimą ir skatinti darnų judumą, finansuojant darnaus susisiekimo priemones ir infrastruktūrą, tad supaprastintai vadinti rinkliavą pajamomis už prekes ir paslaugas esą yra neteisinga.

„Tačiau ir šiam scenarijui Savivaldybės administracija ruošėsi, sprendimo projektas buvo pateiktas įvertinant ir šią riziką. Sprendinių šioje miesto dalyje tikslas nėra gauti ekonominę naudą. Yra noras turėti didesnius resursus automobiliams statyti ir naujai sukurtai infrastruktūrai, ypatingai – darniai, prižiūrėti. Turime pripažinti, kad visiškai automobilių statymo problemos šioje miesto dalyje šis projektas neišsprendė. Vis dar trūkstant vietų automobiliams statyti būtų labai apmaudu, kad netvarkingai statomi automobiliai suniokotų naujai įrengtus dviračių takus, žaliąsias erdves, šaligatvius. Kad didesnės administracinės priežiūros šioje teritorijoje reikia, po šiukšliadėžių perstatymo ir naujų želdinių pasodinimo savivaldybės administracija jaučia jau dabar”, – aiškino G. Neniškis.

Pasak jo, rinkliava šioje miesto dalyje yra simbolinio dydžio: gyventojams – 10 eurų metams, svečiams – 30 euro centų už 2 valandas darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos Be to, ne visos naujai įrengtos vietos yra apmokestinamos.

„Įvertinus šiai teritorijai prižiūrėti skiriamas lėšas, Savivaldybės administracija suskaičiavo, kad iš rinkliavos gaunamos pajamos preliminariai nuo 25 iki 40 procentų viršys naujai sukurtos infrastruktūros priežiūros sąnaudas  – apšvietimą, naujai sumontuotų kamerų perduodamo vaizdo stebėjimo paslaugą, valymą, kontrolę ir panašiai. Tai reiškia, kad pagal tą patį CPVA išaiškinimą diskontuotos sąnaudos gerokai viršija diskontuotas pajamas ir grėsmės grąžinti ES paramą nėra”, – dėstė administracijos direktorius.

Pasak jo, galutinė CPVA išvada paaiškės tik savivaldybei pridavus projektą. Pirmos teritorijos atveju tai turėtų nutikti iki šių metų pabaigos.

„Visgi tai ne pirmas toks Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos projektas. Esame įsitikinę, kad prasilenkimų su ES lėšų panaudojimo tvarka nebus. Tikiuosi, kad tada asmenys, užtikrintai kaltinę Savivaldybės administraciją noru pasipinigauti ir savaip interpretavę informaciją apie neišvengiamai reikiamas gražinti europines lėšas, atras drąsos pripažinti, jog klydo ir klaidino miesto bendruomenę”, – sakė G. Neniškis.