Net penktadalis lietuvių netaupo pinigų, trečdalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus su pinigų stygiumi susidūrė dažniau nei prieš pandemiją, o tai sukelia nesaugumo ir nepasitikėjimo jausmą, kuris vėliau gali peraugti į rimtas problemas.
Nors pandemijos metu visame pasaulyje ūgtelėjo taupymo rodikliai, lietuviai vis dar išlieka vieni mažiausiai taupančių visoje Europoje. Remiantis „Statista“ duomenimis, 2020 m. lietuvių taupymo rodiklis siekė 6,9 proc., kai Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 14,3 proc.
„Credit24“ atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, jog trečdalis lietuvių taupymui atideda mažiau nei 150 eurų per mėnesį. Tik 15 proc. respondentų per mėnesį sutaupo daugiau nei 300 eurų. „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, kad vyrauja tam tikros tendencijos, lemiančios tokius tyrimo rezultatus.
„Apklausa parodė, kad rečiau taupo žmonės, turintys žemesnį, nei aukštasis, išsilavinimą bei tie, kurie uždirba mažiau nei 700 eurų. Daugiausiai pinigų atsideda gyventojai, gaunantys didžiausias pajamas – per 1200 eurų per mėnesį. Tyrimas taip pat parodė, kad dažniausiai pinigus taupo Vilniaus miesto gyventojai. 80 proc. vilniečių teigia, kas mėnesį atsidedantys tam tikrą pinigų sumą“, – pranešime spaudai cituojama D. Stoškuvienė.
Praėjusiais metais su pinigų stygiumi susidūrė 33 proc. lietuvių. Anot D. Stoškuvienės, finansinį trūkumą dažniausiai patiria bedarbiai (68 proc.), tėvai, gyvenantys su vaikais iki 18 metų (39 proc.), ir asmenys, uždirbantys mažiau nei 700 eurų per mėnesį (47 proc.).
Pastebima, kad pinigų stygius dažnai yra lemiamas veiksnys, dėl kurio žmonės susiduria su psichologinėmis problemomis. Mokslininkai teigia, kad stabili finansinė padėtis padeda išlaikyti normalią emocinę būklę.
Per metus galima sutaupyti 3500 eurų
„Credit24” tyrimas atskleidė, kad net 85 proc. respondentų daugiausiai pinigų išleidžia maistui.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vidutinis europietis per mėnesį uždirba 1473 eurus. Taikant minėtą finansų valdymo taisyklę, 50 proc. šios sumos, 736 eurai, turėtų sudaryti būtiniausių išlaidų sumą, skirtą būsto nuomai, įvairioms sąskaitoms ir kt.
30 proc. (441 euras) turėtų padengti išlaidas, skirtas pramogoms, sporto klubui ar atostogoms.
Likę 20 proc. (apie 300 eurų) turėtų būti skirti taupymui.
„Taikant tokią taupymo strategiją, per metus asmuo galėtų sutaupyti apie 3500 eurų. Jei dalį tų pinigų pavyktų investuoti, tuomet suma dar labiau išaugtų. Disciplinuotai laikantis tokio finansų valdymo galima pasiekti puikių rezultatų. Dalis žmonių, taikančių šį metodą, ilgainiui pamiršta, kad taupo. Tai tampa įpročiu, teikiančiu puikią emocinę būklę ir finansinį stabilumą. Savo klientams rekomenduojame atidžiau planuoti savo išlaidas, be to, į priekį numatyti galimas išlaidas“, – teigia D. Stoškuvienė.
Viena didžiausių problemų yra Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas. Jo nėra mokoma mokyklose. O tai yra tragedija tiesiog. Pakaktų vienos pamokos per savaitę apie finansus, investavimą ir taupymą, ir jau po keliolikos metų situacija būtų visai kitokia. Bėda tame, kad niekas negalvoja apie dešimtmečius į priekį, o koncentruojasi į sekančius rinkimus.