Klaipėdos politikams pristatyti planai, kaip Baltijoje bus vystoma vėjo energetika. Numatoma, jog už keliasdešimt kilometrų nuo uostamiesčio krantų atsiras net keturi vėjo jėgainių parkai.

Pirmojo steigimui jau pernai pritarė Vyriausybė. Ji patvirtino 138 kv. km plotą, kuriame planuojama įrengti įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Toks parkas, į kurį investicijos skaičiuojamos apie 1 mlrd. eurų, turėtų atsirasti iki 2030 metų. Sykiu dėliojama ir tolimesnė plėtra.

Vėjo jėgainės Baltijos jūroje atsiras už daugiau nei 30 km nuo kranto, todėl esą jų beveik nesimatys. SPAV rengėjų vizualizacija

Energetikos ministerijos užsakymu parengtas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas ir atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV). Šie dokumentai pirmadienį buvo pristatyti Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui, tačiau pabrėžta, jog nei Klaipėdos politikai, nei uostamiesčio savivaldybė sprendimų teisės neturi, nes projektas yra valstybės lygmens.

Vienas iš vystymo plano rengėjų Darius Šaliūnas teigė, kad visi vėjo jėgainių parkai yra planuojami teritorijoje, kuri Lietuvos bendrajame plane yra numatyta plėtoti atsinaujinančią energetiką. Bendras tokios teritorijos plotas Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai, yra 644,33 kv. km.

Anot D. Šaliūno, šioje teritorijoje galima įrengti keturis vėjo jėgainių parkus. Iš dviejų jų energiją būtų galima perduoti į žemyninę Lietuvos dalį, o iš kitų dviejų – į planuojamą tarptautinį jūrinių vėjo elektrinių parką.

Pirmuoju etapu turėtų būti vystomas Vyriausybės jau patvirtintas projektas, antruoju – sekliausiame plote, tačiau vystymo plane numatomi ir kiti scenarijai.

Baltijos jūroje planuojam keturi vėjo jėgainių parkai. SPAV rengėjų schema

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Anot D. Šaliūno, strateginių pasekmių aplinkai vertinimo atskaitoje įvertintas ir vėjo elektrinių vizualumas. „Atliktas modeliavimas ir nustatyta, kad ties jautriausiomis Klaipėdos ir Palangos vietomis jų matomumas bus tik apie 0,5 laipsnio. Tai reiškia, kad arčiausiai kranto esančios elektrinės bus matomos, bet nebus reikšmingos ir taps nutolusio kraštovaizdžio dalimi“, – teigė D. Šaliūnas.

Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje taip pat konstatuota, jog vėjų jėgainių parkai neturės jokio poveikio laivybai – laivų judėjimui į Klaipėdos uostą ir iš jo. Klaipėdos uostui vėjo elektrinės esą gali padėti suklestėti, nes jos bus plukdomos veikiausiai pro arčiausiai esantį uostą, tad Klaipėdos uostas bus naudingas tiek per statybas, tiek jau eksploatuojant elektrines.

Įvertinta, jog teritorija, kurioje planuojama statyti vėjo jėgaines, šiuo metu yra žvejų tralavimo teritorija. Žvejai joje savo veiklą turės nutraukti, o nuostolius kompensuoti esą privalės Žemės ūkio ministerija.

Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatyti dar keli aspektai, kokią įtaką aplinkai gali daryti vėjo jėgainių parkai, bet taip pat numatytos ir priemonės, kaip tą poveikį pašalinti.

Vėjo jėgainių vystymo planą ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turi suderinti Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Pastaroji ir Kultūros ministerija dokumentams jau pritarė. „Labai sveikintinas judėjimas šia kryptimi, kuris jau šiandien ir turi būti sprendžiamas“, – konstatavo Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Viktoras Senčila.