Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką vienoje iš bylų, kuriose daugiau nei 1,5 mln. eurų žalą dėl neteisėtomis pripažintų Neringos statybų patyrusi valstybė bando bent mažą dalį šios sumos išsiieškoti iš buvusių valdininkų. Neskundžiamu sprendimu konstatuota, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (KNNPD) vadovusiam Vladui Portapui piniginės atverti neteks.

Dar 2009 m. priimtu ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo patenkintas Generalinės prokuratūros ieškinys ir panaikinti sprendimai, sandoriai bei taikyta restitucija, o AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB Verslo investicijų projektų centras buvo įpareigotos nugriauti pastatus Juodkrantėje – žuvų restoraną ir dar du statinius. Vėliau dėl to du asmenys, praradę nuosavybės teises į įgytą vadinamąjį jachtininkų viešbutį, kreipėsi į teismą ir iš valstybės bei Neringos savivaldybės prisiteisė 454 273,53 Lt (131,5 tūkst. eurų) žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, o solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės UAB „Meirona“ buvo priteistas 1 149 349 Eur žalos atlyginimas ir palūkanos.

Griaunamas Juodkrantės restoranas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir KNNPD, teismo prašė iš V. Portapo priteisti 7 241,94 Eur (9 vidutinius jo buvusio darbo užmokesčius – maksimalią sumą, kiek numato įstatymas), nes jis nes eidamas KNNPD direktoriaus pareigas neteisėtai 2002 m. gegužę pritarė detaliojo plano sprendiniams ir taip pažeidė tuomet galiojusius Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymus, KNNP tvarkymo planavimo schemą, jo nuostatus. Tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai dar 2019-ųjų spalį tokį prašymą atmetė – konstatuota, kad institucijos jos praleido ieškinio senaties terminą.

Skundą LVAT pateikusios abi institucijos tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai susiejo skirtingus Lietuvos valstybės pagal atskirus teismų sprendimus atliktus mokėjimus, neatsižvelgė, kad jie buvo atlikti skirtingiems asmenims ir dėl visiškai skirtingų žalų.

Bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Rytis Krasauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė ir Skirgailė Žalimienė, konstatavo, kad pirma instancija teisingai nustatė, jog aplinkybė, kad skirtingais teismų sprendimais buvo priteistas žalos atlyginimas skirtingiems asmenims, neturi įtakos atsakovo atsakomybei, kadangi vienas veiksmas sukuria vieną pasekmę. Palikus Klaipėdos teismo sprendimą nepakeistą, V. Portapui papildomai priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą LVAT. Už bylinėjimąsi Klaipėdoje jam jau buvo priteista 852,54 Eur.

Prieš keletą savaičių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priteisė buvusiai Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojai Irinai Rozovai ir šios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas pareigas ėjusiam Aloyzui Norvilui atlyginti valstybei dėl nugriauto Juodkrantėje stovėjusio restorano padarytą žalą. Iš I. Rozovos atitinkamai priteista 11 054,34 Eur, o iš A. Norvilo 6 798,51 Eur žalos atlyginimas. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas LVAT.