Prezidentui pasirašius įstatymo pataisas, pagal kurias Klaipėdoje gali atsirasti universiteto ligoninė, tiek miesto, tiek alma mater vadovai, paklausti, apie būsimus veiksmus, skirtingai kalba apie tai, kam dabar turėtų priklausyti iniciatyva.
„Šiuo klausimu svarbiausias yra miesto sprendimas”, – teigia Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas (kairėje). „Įstatymas priimtas ne Klaipėdos universitetinei ligoninei, o Klaipėdos universitetui, nors kai kas yra linkęs to nepastebėti”, – savo ruožtu sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Jau įsigaliojusiomis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis buvo pakeistas universiteto ligoninės apibrėžimas – tokia įstaiga nuo šiol gali vadintis ligoninė, kartu su valstybiniu universitetu vykdanti ne tik medicinos, bet ir slaugos, akušerijos studijų programas. Taip pat numatyta, kad Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki šių metų vasario 28 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai siūloma iki šios datos priimti reikiamus sprendimus dėl Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, integravimo į valstybinį tinklą, kad į dalininkus priėmus Klaipėdos universitetą (KU) mieste atsirastų nauja universiteto ligoninė. Iki tos pačios vasario 28-osios universitetams pasiūlyta pagal kompetenciją priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė Klaipėdos miesto tarybos kolegijos posėdžio metu lapkričio viduryje buvo sakiusi, kad ministerija mato du kelius, kaip Klaipėdoje gali atsirasti universitetinės klinikos.
Pirmasis, kuriam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas – jos turi kurtis Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, prijungiant Klaipėdos vaikų, Palangos reabilitacijos ligoninės ir ir vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras”. Savivaldybė šiame derinyje neturėtų jokios įtakos, nes pagal įstatymą universitetinėse klinikose savivalda negali būti tarp dalininkų.
Kitas variantas – Klaipėdos miestas tampa Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininku, prie kurios prijungiama Vaikų ligoninė ir „Palangos gintaras”, o universitetinės klinikos formuojamos iš KUL, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinės ligoninių.
Pasak viceministrės, jei Klaipėdos miesto tarybai netiks nė vienas iš šių variantų, uostamiestis liks be universiteto ligoninės, o ministerija galvos planą C.
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad „šiuo klausimu svarbiausias yra miesto sprendimas, nes miesto savivaldybė yra Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėja ir jai reikės nutarti, ar atsisakyti šios funkcijos”.
Tuo metu uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, einantis ir KU Tarybos pirmininko pareigas, sakė, jog „įstatymas priimtas ne Klaipėdos universitetinei ligoninei, o Klaipėdos universitetui, nors kai kas yra linkęs to nepastebėti”.
„Jau prieš naujus metus buvau pasikvietęs administracijos, mūsų teisininkus, kad nelauktų formaliai kol įstatymas įsigalios sulaukus prezidento parašo, nes nebuvo abejonės, kad tai bus padaryta. Preliminariai buvo apsitarta, kad teisininkai dabar turi ruošti sprendimo projektą, kuris atlieptų tiek įstatyme nurodytas kryptis ir turinį, tuo pat metu išsiaiškinant ir visą seką – kas po ir ką turi daryti. Pirmiausiai ta galimybė yra universitetui, motyvas vienokiem ar kitokiems sprendimams. Savivaldybė yra, įsivaizduoju, antroje grandyje esantis subjektas”, – sakė V, Grubliauskas.
Meras teigė galintis patikinti, jog nebus „jokio vilkinimo, sabotavimo ar dar kokio nors gudravimo”, bet Tarybos sprendimas, anot jo, turi būti toks, kad atsakytų į visus klausimus, nekeltų jokios abejonės dėl atitikties visiems teisės aktams ir santykio su visomis tame pačiame procese dalyvaujančiomis institucijomis.
V. Grubliauskas taip pat akcentavo, kad vasario 28-oji savivaldos atveju yra tik rekomendacinė data, tad jis sakė nesiryžtantis prognozuoti, ar tokį sprendimo projektą pavyks apsvarstyti sausio 20-21 ir vasario 17-18 dienomis planuojamuose miesto Tarybos posėdžiuose. Pastarajame turi būti tvirtinamas ir strateginės veiklos planas, ir 2022 metų miesto biudžetas.
„Ar viskas bus spėta tam laikui padaryti, nesiimtu vertinti, bet niekas nesiruošia sabotuoti”, – teigė meras.
Tuo metu KU rektorius A. Razbadauskas, kuris yra ir miesto Tarybos narys, priklausantis valdantiesiems, teigė, jog klausimas, ar alma mater tapti naujai kuriamo darinio steigėju bus teikiamas svarstyti Senatui ir Tarybai dar sausį.
Padėkokim SEL’UI….KURIS LEIDO BENT VIENAME PUNKTE PADIDINTI SKAIČIUS!
GAL KADA PAKARTOJAM KONCERTĄ,SU DVIGUBU ŽIŪROVŲ SKAIČIUM?