Klaipėdos miesto tarybos kolegija pirmadienį Sveiktos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės buvo supažindinta su galimu uostamiesčio ligoninės pertvarkymo modeliu, kol kas turinčiu dvi alternatyvas.
Politikai taip pat pasirinko viziją, pagal kurią gali būti įgyvendinama dar viena SAM vizija – steigiami nauji dariniai, vadinami sveikatos centrais.
Pagal vieną iš siūlomų variantų universitetinės Klaipėdos klinikos būtų steigiamos Klaipėdos universitetinės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, prie jų prijungiant Klaipėdos vaikų ligoninę, Palangos reabilitacijos ligoninę ir vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Savivaldybei – galimybė išlikti dalininke
Kolegijos posėdžio metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, kad Klaipėda tikrai dalyvaus tokioje reformoje, tik lieka klausimas, kuria apimti ir kokiais tempais. Anot jo, kol kas klausimų dėl antrinės grandies yra labai daug, reikia dar įvertinti regioninį aspektą.
Vilma Stasiulienė, laikinoji Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovė, politikams teigė, jog didžiausia uostamiesčio problema yra hospitalizacijų rodiklis, pagal kurį savivaldybė yra antroje vietoje šalyje. Pasak jos, trijose ligoninėse dubliuojasi šeši skyriai, dviejose – dešimt skyrių. Pagal stebėjimo paslaugų apimtis Klaipėda yra tik 11-oje vietoje nuo galo, jų vaikams suteikiama 38 proc., o suaugusiems net 69 proc. mažiau nei šalies vidurkis.
Teritorinės ligoninių kasos išvados apie padėtį Klaipėdoje
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tikino, kad reformos nenorima daryti iš viršaus, bet kartu prašoma plėsti ambulatorines paslaugas. Anot jos, tam ir yra sutelktos investicijos. Esą nesvarbu, kas bus valdžioje, tokia kryptimi eina visa Europa.
Viceministrės teigimu, universitetinės ligoninės steigimo Klaipėdoje kol kas neleidžia įstatymas, nes Klaipėdos universitete nėra trijų pakopų medicinos studijų, tačiau šį įstatymą planuojama pakeisti – atitinkamos pataisoms po pateikimo Seimas pritarė dar rugsėjo pabaigoje.
Pasak D. Jankauskienės, SAM mato du kelius, kaip Klaipėdoje gali atsirasti universitetinės klinikos.
Pirmasis, kuriam pritarė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas – jos turi kurtis Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Jūrininkų ligoninės pagrindu, prijungiant Klaipėdos vaikų, Palangos reabilitacijos ligoninės ir ir vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras”. Savivaldybė šiame derinyje neturėtų jokios įtakos, nes pagal įstatymą universitetinėse klinikose savivalda negali būti tarp dalininkų.
Kitas variantas – Klaipėdos miestas tampa Respublikinės Klaipėdos ligoninės dalininku, prie kurios prijungiama Vaikų ligoninė ir „Palangos gintaras”, o universitetinės klinikos formuojamos iš KUL, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinės ligoninių.
Pasak viceministrės, jei Klaipėdos miesto tarybai netiks nė vienas iš šių variantų, uostamiestis liks be universiteto ligoninės, o ministerija galvos planą C.
„Aš manau, kad Klaipėdai reikalinga universitetinė ligoninė”, – teigė viceministrė, anot kurios, tokia reforma pacientui užtikrintų geresnės kokybės paslaugas ir greitesnį kelią iki konkrečios paslaugos.
SAM Teisės skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas savo ruožtu informavo, kad Finansų ministerija laikosi pozicijos, jog atliekant tokią reformą savivaldybė turėtų atiduoti ir veiklas, ir joms atlikti būtiną turtą kaip nebereikalingą jos funkcijoms.
D. Jankauskienė, atsakydama į Arvydo Vaitkaus klausimą, pripažino, kad iki šiol tokios pertvarkos kaštų ir naudos analizė nėra atlikta, tai esą bus padaryta vėliau.
Anot vicemistrės, vienintelė tokia Lietuvoje besanti Klaipėdos vaikų ligoninė nėra blogis, tačiau kartu ji akcentavo, kad Vilniuje tokią prijungus prie Santaros klinikų nieko blogo neatsitiko, o Kaunas tokios įstaigos net niekada ir neturėjo. Pasak D. Jankauskienės, Klaipėdos vaikų ligoninė, būdama atskira įstaiga, niekada nepasieks tokio lygio, kaip Santaros klinikų vaikų centrai.
Pirminėje grandyje sujungimų nepageidauja
SAM naujame įstatymo projekte numato ir naują savivaldybės pavaldumo įstaigų grupę – sveikatos centrus, todėl Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą ir dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros tinklo Klaipėdoje.
Šiuo metu Klaipėdoje yra 23 tokios įstaigos (trys savivaldybės – Klaipėdos miesto poliklinika, Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras – ir 20 privačių), kurios aptarnauja per 192 tūkst. asmenų. Savivaldybės įstaigose yra prisirašę 42,6 proc., privačiose – 57,4 proc. asmenų.
Miesto tarybos kolegijai Savivaldybės administracija pateikė svarstyti keturis galimus tolesnius scenarijus.
Pagal pirmąjį būtų išlaikyta dabartinė padėtis, tačiau dėl to tinklas netobulėtų, nebūtų pokyčių, nebūtų gaunama ir lėšų iš ES fondų. Pagal antrąjį variantą būtų įsteigiami du centrai Klaipėdos miesto poliklinikos ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pagrindais. Trečioji galimybė – steigti vieną sveikatos priežiūros centrą sujungiant abi minėtas įstaigas, o ketvirtasis numato visų trijų savivaldybės įstaigų sujungimą.
Pasak Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Permininės, antrasis variantas administracijai atrodo priimtiniausias.
Ji teigė negalinti atsakyti į A. Vaitkus klausimą, kokia būtų tokio naujo darinio nauda pacientui ir gydytojams.
„Mums kilo analogiški klausimai, rašėme raštus ministerijai, prašėme rodiklių, paskaičiavimų, metodikos, kad patys galėtume paskaičiuoti. Deja, negavome. Patys susigalvojome rodiklius ir išanalizavome”, – sakė vedėja, abejojusi, ar sujungus įstaigas būtų sutaupoma kaštų, nes esą didesnei įstaigai reikėtų ir pavaduotojų, ir didesnio viešųjų pirkimų skyriaus.
V. Grubliauskas savo ruožtu antrino, kad į labai daug klausimų atsakymų negauta, tačiau jei savivaldybė nieko nedarytų, esą atrodytų kaip diversantai.
Pasisakydama Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos centro Vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė teigė, jog gydytojai nuolat prašo sumažinti priėmimų skaičių, nes dabar priimama iki 60 pacientų per dieną.
„Šeimos gydytojas dirba ir už socialinį darbuotoją, ir už dokumentų pildytoją. Čia ta reforma kaip griūtis”, – teigė medikė.
Konservatorių frakcijos pirmininkas Aidas Kaveckis ragino kolegas „būti nuosekliais”, nes jau darome daug jungimų ir efektas esą yra, tad ir šiuo atveju, anot jo, bus sutaupyta.
Visgi už visų trijų įstaigų susijungimą pasisakė tik konservatoriai (A. Kaveckis, Kazys Bagdonas, Arūnas Barbšys ir Andrius Petraitis), o likusiems aštuoniems Kolegijos nariams balsavus už Klaipėdos miesto poliklinikos ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vertimą naujo tipo įstaigomis bus pasirinktas Savivaldybės administracijos palaikytas variantas.
Labai gaila, kad yra komentarų tokių, kurie neturi jokio ryšio su sveikatos sistemos reforma Klaipėdoje. Jokie gydytojų ar slaugytojų atleidimai nebus, nes tai neįmanoma, nes ir taip yra specialybių kur šio medicinos personalo trūksta. Tai bereikalinga baimė. Baimė tik administraciniam personalui, vadovams. Nebereikės tiek vyr. gydytojų bei jų pavaduotojų, sumažės buhalterijos, ūkio dalies, kadrų skyriaus personalo. Kai buvo Švėkšnos ligoninė prijungta prie Jūrininkų ligoninės, kas mėnesį buvo sutaupoma po 20 000 litų. Čia atlikus šiuos junginius, sutaupyta tikrai bus daugiau. Kadangi šiose Klaipėdos ligoninėse medicinos paslaugos dubliuojasi net trigubinasi, todėl šie skyriai neturi pakankamo pacientų kiekio, skyriai susmulkinti po 15-20 lovų, bet ir jiems reikalngas vedėjas, vyr slaugytoja, papildomos slaugytojų padėjėjos. Šiems skyreliams, kad galėtu gerai dirbti reikalinga atatinkama medicinos įranga, kuri kainuoja didelius pinigus. Kadangi pacientų tokie skyreliai tūri nedaug, gydytojai neturi pakankamo medicininio krūvio, ypač chirurginio profilio, gydytojų kvalifikacija netobulėja, netgi blogėja. Taip pat išbarstytas medicinos personalas, brangi medicinos įranga, kuri tokiuose skyreliuose taip pat pilnai neišnaudojama.
Todėl, sujungus šias ligonines, atskiri ligoninių minėti dvigubinti ar trigubinti skyreliai, bus sujungi į vieną centrą: pilvo chirurgijos, kardiochirurgijos, krūtinės ląstos chirurgijos, urologijos, kardiologijos, neurochirurgijos, endokrinologijos, vidaus ligų diagnostikos ir gydymo, traumatologijos-ortopedijos, nefrologijos, neurologijos, akių ligų, LOR ir kitus. Taip bus sukoncentruoti medicinos personalas, brangi medicinos įranga kuri bus išnaudojama pilnu krūviu, gydytojai turės pilnai pacientų, dėl ko kils jų kvalifikacija. Tokiuose centruose vystomas mokslinis darbas. Pacientai žinos kur kreiptis, nebus blaškomi po Klaipėdos ligonines. Taip dirba Kauno Klinikos, Vilniaus Santaros Klinikos. Aišku, tokio jungino Klaipėdos savivaldybė niekaip negali būti dalininke. Klaipėdos savivaldybė, kai šeimininkas Vaikų ir Uninersitetinės ligoninės jau parodė, kaip ji sugeba pasirūpinti savo pavaldumo gydymo istaigomis. Universitetinė ligoninė baigia sugriūti, Vaikų laigoninėje remontai tesiasi dešimtmečiais ir nematyti pabaigos ( vyksta opercinis darbas, todėl dulkėtoje aplinkoje visos sąlygos pooperacinėms komplikacijoms), perkasi medicinos aparatūrą už savus uždirbtus pinigus, todėl gydytojų atlyginimai 1000 eurų mažesni nei didžiųjų ligoninių. Sujungus šias ligonines laimės visi- ir pacientai, ir medicinos personalas, ir racionaliau bus naudojamos medicinai skirtos lėšos.
Aišku, to labai nenori gydymo istaigų vadovai, kurie nėra tikri, ar begalės vadovauti šiam junginiui. Kadangi KUL vyr. gyd V. Janušoniui slysta kėdė, daro visus žingsnius, kad tik sutrukdyti šiai reformai. To nenori ir meras V. Grubliauskas, nes V. Janušonis yra jo globotinis. Todėl jis stengiasi taip pat kiek įmanoma atitolinti šią reformą. Kaip išvažiuojamojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto Klaipėdoje metu, kalbėdamas V. Grubliauskas vis pabrėždavo- „aš ne prieš reformas, bet… toliau beletristika”. Kalbėdamas Sveikatos Apsaugos Ministras Dulkys pastebėjo-” meras ne prieš reformas, tik dar reikia sunešioti geležines kurpaites” taigi tokia Klaipėdos mero V. Grubliausko pozicija.
Bet reikia tikėtis, kad Klaipėdos miesto taryba nubalsuos kitaip, kaip reikalinga Klaipėdos medicinai, pacientams, o ne asmeniniams V. Grubliausko ir V. Janušonio interesams.
Klaipėdiečiams siūlau įsidėmėti dvi pavardes- V. Janušonis ir V Grubliauskas, kurie dėl asmeninių įnteresų sužlugdys Klaipėdos mediciną. Jie stabdys progresą visomis priemonėmis. Jiems nesvarbu pacientai, medikų visuomenė, svarbiausia tai jų interesai.
,,Politikai pasirinko viziją…”
Tas sujungimas reikalingas, kad kažkas galėtų ES pinigėlius įsisavinti. O naudos paprastam žmogui, kaip visada nebus. Dar nemačiau jokios geros reformos…
KUL kažkur prijungti – būtina.Ten yra puikių specialistų, bet bendra organizacija ir vidurinis personalas užstrigo giliame sovietmetyje
Nežinau, neżinau, bet su KUL kažka daryti reikia, ten gylus sovietmetis, KUL skyriai nuo sovietinių laikų remontų nematė, pažiūrėkit į Jūrininkus arba į Respublikinę Klaipėdos ligininę, tokių ligoninių kompleksai kai KULO nu nžn, nebent pas Batką Baltarusijoje yra, pasaulis jau gyvena, kitaip, eina toliau, o ne atsilikęs praeityje.
Konservatoriai akivaizdu neturi noro mąstyti , skaičiuoti kas naudingiau …Aš t.p. prieš sujungimą . Malonu , tarp kolegijos narių yra sveikos nuovokos daugiau .
sujungs ir atleis darbuotojus, gydytojus. Papildysim skandinavų gretas tada. Negali sujungti šiu įstaigų į vieną monstrą, nukentės visi
Koncervatoriai skraido padebesiais. Kaip sovietiniai komjaunuoliai. Pasaulį seną išardysim ir sukursima rojų žemėje. Jeigu tikėti tuo , tai ir pasaulinės krizės nebūtų ir Kubilius dar valdžioje būtų.
Kvailiausias komentaras, įtariu blondinės.