Ruoniai – stambiausi Baltijos jūros žinduoliai

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-01-25

Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su profesoriumi Gustavu (įkūnijo Audrius Rakauskas) iš „Gustavo enciklopedijos“ parengė pažintinius siužetus, kurie buvo nufilmuoti Jūrų muziejaus ekspozicijose. Šįkart profesorius pasakoja apie Baltijos pilkuosius ruonius, priklausančius ausytųjų ruonių šeimai, irklakojų būriui.

Tai – patys stambiausi Baltijos jūros žinduoliai: jų ilgis siekia iki 2 metrų. Patelės sveria 100–180, o patinai – net iki 300 kg.

Vandenyje ruoniai jaučiasi kaip žuvys, plaukia pasiirdami užpakalinėmis galūnėmis-plaukmenimis. Ruoniai gali panerti net į 100 metrų gylį ir išbūti po vandeniu apie 20 minučių.

Šie gyvūnai turi gerą uoslę ir klausą bei jautrius ūsus, it antena gaudančius žuvies sukeliamus vandens virpesius. Ruoniai minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, tobiais, stintomis, builiais, dyglėmis. Suaugusiam gyvūnui per parą reikia apie 10–20 kg žuvies.

Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, nors Baltijos jūroje šeimininkauja jau 10 000 metų. Keičiantis Baltijos ekologinei situacijai, vis daugiau šių ruonių pastebima Lietuvos pakrantėje. O ir kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Šalia Lietuvos jūrų muziejaus vyksta Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos, kai jis bus atidarytas atsiras daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės. Baltijos jūros reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejaus specialistai galės padėti didesniam nelaimėlių skaičiui, kurie pagiję grįš atgal į jūrą. Reabilitacijos centras svarbus ne tik Jūrų muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Baltijos jūros ruoniai gydomi Helos stotyje Lenkijoje, Fridrichskogo centre Vokietijoje, o Lietuvoje tokios „ligoninės“ kolkas nėra, nors turime 98 kilometrų ilgio Baltijos jūros liniją.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

„Savos bangos“ Teatro aikštę pavers tvarios ateities kūrėjų laboratorija

Jau rugsėjo 5-ąją, šeštadienį, Klaipėdos teatro aikštė taps didžiausia tvarumo laboratorija po atviru dangumi. Lietuvos jūrų muziejus ir „Ignitis renewables“ ...
2026-09-03
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Prof. Kazio Pakšto premijos įteikimo ceremonija

Rugsėjo 11 d., penktadienį, 16.30 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25) bus įteikta trečioji profesoriaus ...
2026-09-02
Skaityti daugiau

Švietimas

„Švyturiukas“ kviečia pirmokus pažinti jūrinę Klaipėdą

Klaipėdos miesto pirmokus pasiekė specialiai jiems sukurtas edukacinis leidinys „Švyturiukas plaukia“. Žaismingomis užduotimis, nesudėtingais pasakojimais ir iliustracijomis knygelė kviečia vaikus ...
2026-09-01
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This