Na, štai ir skambaus energijos tiekėjo bankroto pasekmės: „Perlas energija” nebesulauks rudens (likviduoti numatyta iki rugpjūčio 31 d.), įmonės klientai bus pasiųsti į „visuomeninį tiekimą” arba pas kitus elektros tiekėjus. Dar vienas svarbus aspektas: ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažadėjo trims-keturiems metams atidėti paskutinį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Tai reiškia, kad mažiausiai elektros vidutiniškai suvartojančiuose namų ūkiuose galvosūkis dėl tiekėjo pasirinkimo atidedamas tam pačiam laikui.

Dar yra svarbi išlyga: energijos rinkos reformos stabdymui turės pritarti Seimas. Galėtume tikėtis, kad atitinkamas įstatymų pataisas parengs Energetikos ministerija, vėliau jas svarstys ir tvirtins visa koalicinė vyriausybė ir tik tada portfelis su pataisomis rasis parlamente.

Ponia Šimonytė sako, kad trečiojo ir paskutinio reformos etapo įgyvendinimą būtina atidėti ligitol, „kol šalyje bus galima instaliuoti pakankamai saugų kiekį vietinės generacijos per atsinaujinančius išteklius, kad rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko būtų kuo mažesnė” (citata iš „Verslo žinių”). Panašiai apie tai kalba ir energetikos ministras p. Kreivys.

Logikos šioms iniciatyvoms galima nesunkiai atrasti – „Perlas energija” bankrotas apnuogino valstybės impotenciją kuriant sąlygas vykdyti rinkos procesų priežiūrą bei tinkamai reaguoti į ryškėjančias negeroves. O trečiajame energijos rinkos liberalizavimo etape liko bene labiausiai pažeidžiamos socialinės šalies gyventojų grupės.

Tačiau yra dalykų, kurių neatlikus, bet koks reformos atidėjimas neturi prasmės.

Premjerė vienok kol kas nekalba apie kai kuriuos kitus svarbius elektros energijos sektoriaus niuansus. Tarkime, kaip valdžia numato reguliuoti prieigą prie elektros energijos paklausą užtikrinančių klientų. Aną savaitę teko girdėti prastai artikuliuotų idėjų apie tai, kad energijos mažmeniniams klientams neturėtų teisės parduoti tie rinkos dalyviai, kurie neturi išvystę nuosavos gamybos. Kodėl ne, visai racionalu būtų tokį siūlymą apsvarstyti. Nežinia, ar panašūs ribojimai anksčiau galėjo išgelbėti „Perlas energija”, tačiau faktas, kad būtų privertę atsakingiau planuoti savo verslą, kruopščiau teikti savo siūlymus potencialiems klientams. O galų gale nuosava gamyba galėjo tapti inkaru, kuris padėtų išvengti žlugimo.

Kita vertus, būtų labai įdomu paklausyti valdžios atstovų, kokio minimalaus dydžio įstatinio kapitalo reikia įmonei, kuri įsipareigoja aprūpinti dešimtis tūkstančių žmonių elektros energija.

Dabar jau nusvilusio rinkos dalyvio patirtis rodo, kad 100 tūkst. Eur tokiame versle yra mizeris. Turint galvoje, kad įvairiais finansiniais inžinerijos būdais sudarytas įstatinis įmonės kapitalas iš tos įmonės sąskaitos gali iškeliauti vos ten atsiradęs. Ir keliauja kitiems reikalams – ten, kur reikia apyvartinio kapitalo.

Kitaip tariant, valdžia privalo kruopščiai atlikti namų darbus. Išanalizuoti „Perlas energija” žlugimo priežastis bei neviešus niuansus. Tačiau to nepakaks. Būtų verta apsvarstyti elektros rinkos liberalizavimo alternatyvas. Jei reikia – kartu su Europos Komisija. Būtina diskutuoti su Šiaurės šalių energijos išteklių birža „Nord Pool Spot” (NPS) apie nedidelės ir uždaros Baltijos šalių rinkos specifiką. Reikalauti, kad NPS griežčiau reaguoti į įvairių šalių – rinkos dalyvių bandymus apriboti perdavimo sistemų, ypač tarpvalstybinių jungčių veikimo galimybes, siekiant užsitikrinti, kad tose šalyse liktų daugiau energijos už pigesnes kainas. Priversti ne tik rinkos dalyvius, bet ir elektros gamintojus aktyviau veikti rinkoje.

Kadangi p. Šimonytės požiūriu problemų elektros rinkoje sumažės, kada Lietuvoje per keletą metų rasis daugiau atsinaujinančių energijos (AEI) šaltinių generacijos, prie šios prielaidos būtina pridurti tai, ką prieš porą savaičių girdėjau vienoje sektoriaus ekspertų diskusijoje. AEI plėtra iš tikrųjų gali padėti sumažinti energijos kainas, tačiau AEI negalima priskirti vadinamai „bazinei generacijai”. T.y. Lietuvoje gausu dienų, kada nei vėjas pučia, nei saulė šviečia (nors dabar mums gali atrodyti kitaip).

Todėl ateityje gali būti taip, kad artimą nuliui elektros kainą iš AEI (nes tobulėja jų technologijos ir mažėja savikaina) po kelių valandų elektros energijos kaina biržoje gali tiesiog šauti aukštyn. Ir gyvenimas nebeatrodys toks mielas… Bet kuriuo atveju – pigios energijos laikai iš tikrųjų baigėsi.