Valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta” (KN) planuoja, kad pagal naują suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) veiklos modelį išdalintų ilgalaikių 5 ir 10 metų trukmės pajėgumų „savininkai” paaiškės jau rugsėjo gale. Tiesa, tai bus komercinė paslaptis ir kurios įmonės taps terminalo klientais bus galima sužinoti tik jei jos pasiviešins pačios.

KN komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko teigimu, SGD importas per penkis šių metų mėnesius į Europą išaugo 61 proc., o JAV tapo didžiausia šių dujų eksportuotoja. Jos SGD srautai Europoje jau viršijo rusiškų dujų importą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iki šiol Klaipėdos SGD paslaugomis naudojosi aštuoni klientai iš Lietuvos, kitų Baltijos šalių, Lenkijos, Norvegijos. 81 proc. tiekiamų dujų yra iš JAV. Terminalo panaudojimo lygis siekia 66 proc., tačiau nuo gegužės jis yra apkrautas 100 proc. ir nebegali patenkinti visų užklausų.

„Norinčiųjų importuoti yra kartais daugiau nei galime priimti. Šiemet bus rekordiniai metai ne tik mums, bet ir visai Europoje”, – teigė M. Navikas.

Pasak jo, tokia situacija ir rinkos poreikiai esą lėmė sprendimą peržiūrėti veiklos modelį, kad būtų galima rezervuoti pajėgumus 5 ir 10 metų laikotarpiui. 60 proc. terminalo pajėgumų bus išdalinama tokiems ilgalaikiams kontraktams (keturi paketai po šešis krovinius per metus), likusieji bus skirti metiniams ir neatidėliotiniems sandoriams (kai pranešama mažiausiai prieš porą mėnesių). Kainodara jiems bus peržiūrima kasmet.

Pasak M. Naviko, norintieji gauti ilgalaikius kontraktus turės atitikti nacionalinio saugumo interesams, nes turi būti užtikrintas savalaikis, nepertraukiamas dujų tiekimas. Taip pat jie privalės turėti patirtį SGD rinkoje, tiekimo šaltinius.

Aiškindamas, kodėl tokie ilgalaikiai kontraktai nebuvo taikomi nuo pat terminalo veiklos pradžios, KN komercijos direktorius teigė, jog pirmiausia terminalo tikslas buvo tiekti pigesnes dujas ir būti atsvara „Gazprom”, jei sutriktų tiekimas iš Rusijos, tačiau jo pajėgumai niekada nebuvo panaudojami 100 proc. ir jis visada galėjo patenkinti visų rinkos dalyvių poreikius. Situacija esą pasikeitė atsiradus dujotekio jungčiai su Lenkija, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Pajėgumu dalinimo pagal naująją tvarką procedūra prasidės rugsėjo 5 d. Jei konkurso dalyvių bus daugiau nei keturi, lems ir paraiškos dydis, ir trukmė (10 metų poreikiui bus taikomas prioritetas), principas „pirmas atėjai” irgi gali būti vertinamas. Sutartis tikimasis pasirašyti dar rugsėjį. Pagal jas bus dirbama nuo 2023-iųjų.

Komercijos direktoriaus teigimu, nors „Achema” sustabdė savo gamyklą, ji išlieka vienu didžiausių terminalo klientų, nes importuojamas dujas naudoja ne tik savo reikmėms, bet jomis dar ir prekiauja. Tikimasi, kad ji dalyvaus ir ilgalaikių pajėgumų skirstymo konkurse.

M. Navikas taip pat informavo, kad šiuo metu dirbama ties teisės aktų pakeitimais, kad KN įsigijus terminalo laivą „Independence”, jį būtų galima registruoti Lietuvoje. Taip pat kitą mėnesį bus skelbiamas konkursas būsimam laivo operatoriui.

Šiuo metu atliekamos ir dvi galimybių studijos, kurios turi atsakyti į klausimus, ar galima padidinti terminalo metinius pajėgumus nuo 3,8 mlrd. kub. metrų iki 5 arba 6,3 mlrd. kub. metrų. „Amber Grid” irgi daro savo studiją dėl dujotiekio tinklo galimybių.

„Tam reikėtų naujos įrangos ir laive, ir krantinėje, reikėtų ir papildomų vamzdynų. Jei bus galimybės, projektas iš mūsų pusės galėtų būti įgyvendinamas 2025-2026 metais, nes reikalinga įranga yra gaminama apie porą metų. Tokiu atveju per metus būtų galima priimti iki 50-60 laivų”, – sakė M. Navikas.

Pasak jo, naujasis Suomijos SGD terminalas matomas kaip partneris, o ne konkurentas. Jis galės padėti ir 2024-aisiais, kai „Independence” keletui mėnesių turės plaukti į sausąjį doką.