Jau aišku, kur nuplaukė aštuoni išgelbėti ruoniukai

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2022-10-12

Prieš devyniolika dienų aštuoni Lietuvos jūrų muziejaus išslaugyti pilkųjų ruonių jaunikliai paliko savo laikiną prieglobstį muziejuje ir buvo išgabenti į gimtąją Baltiją. 

Šis ruoniukų paleidimas yra ypatingas, nes visi gyvūnai su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kurie teikia informaciją apie ruonių gyvenimą: kur gyvūnai plaukia, ilsisi. Ką gyvūnai medžioja, tiesiogiai duomenų siųstuvai nerenka. Tai gali nustatyti tik tyrėjas, kuris žinodamas ruonio lokaciją, gylį bei papildomai išanalizavęs ichtiologinio monitoringo duomenis, gali nustatyti galimas žuvų rūšis.  

Tai – ypatingai svarbu, nes atskleidžiamas ne tik ruonių gyvenimo būdas, įpročiai, bet ir kokia Baltijos ekologinė situacija. Pernai metų duomenys parodė, kad ruoniai plaukia maitintis toli ir giliai į jūrą. Jie ne vandens maratono mėgėjai, tai rodo, kad kitur nebėra žuvies. 

„Siųstuvus įsigijome tik „Lidl” paramos dėka. Šio prekybos tinklo inicijuotos ekologinės akcijos dalyviai, prisijungdami prie iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis, paaukojo įspūdingą 77 tūkst. eurų sumą, iš kurios už 30 250 eurų buvo įsigyta aštuoni siųstuvai “ , – pasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Ruoniukų judėjimo kelią sisteminanti ir analizuojanti vyriausioji Lietuvos jūrų muziejaus biologė Laura Lupeikaitė pristatė šios dienos ruoniukų judėjimo žemėlapį.  

„Baltas apskritimas žymi paskutinę ruonio buvimo lokaciją. Tai vietovės koordinatės, kurias paskutinį kartą ruonio siųstuvas duomenis perdavė palydovui. Šalia apskritimo yra kiekvieno ruonio vardas “, – aiškina biologė.

Laura Lupeikaitė teigia, kad po paleidimo praėjus jau 19 dienų, įdėmiai stebima, kad gyvūnai aktyviai juda Baltijos jūroje tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.  

Daug ką gali nustebinti ruonių gyvūnų vardai. Šiemet jie irgi ypatingi – tiesiogiai susiję su pajūrio gamta. Mat 2022 metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais, todėl vardai buvo renkami kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir gavo pajūrio augalų vardus. 

Šį penktadienį, spalio 14 dieną, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre rengiama konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“. Joje pranešimą „Nuo vonios iki reabilitacijos centro: Baltijos jūros gyvūnų gelbėjimas, monitoringas ir moksliniai tyrimai“ skaitys ir vyriausioji muziejaus biologė Laura Lupeikaitė. 

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Švietimas

„Švyturiukas“ kviečia pirmokus pažinti jūrinę Klaipėdą

Klaipėdos miesto pirmokus pasiekė specialiai jiems sukurtas edukacinis leidinys „Švyturiukas plaukia“. Žaismingomis užduotimis, nesudėtingais pasakojimais ir iliustracijomis knygelė kviečia vaikus ...
2026-09-01
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

Baltojo švyturio atstatymo idėjai pritaria ir žinomi klaipėdiečiai (atnaujinta) (4)

Dalis klaipėdiečių siekia, kad ant šiaurinio molo Melnragėje būtų atkurtas iki Antrojo pasaulinio karo stovėjęs Baltasis švyturys. Prieš metus šiai ...
2026-08-28
Skaityti daugiau

Regionas

Folkloro festivalio „Pūsk, vėjuži!“ programa

Rugsėjo 3-6 dienomis Juodkrantėje vyksiantis XIX-asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“ šiemet skiriamas Martyno Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms. Keturių dienų ...
2026-08-27
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This